Kūno kultūros teorija

I. Kūno kultūra ir fizinė saviugda

Literatūra: P. Skaroblis “Sporto treniruotės teorija ir didaktika” S.Šalkauskis “Pedagoginiai raštai” Tamošauskas “Humanistiškai orientuotas studentų fiziškas ugdymas”, Studentų fizinio ugdymo teoriniai ir metodiniai pagrindai”

Klausimai:

1. • Kūno kultūros samprata, jos paskirtis ir funkcijos.
   • Kūno kultūros vertybiniai ir veiklos aspektai.
   • Kaip įvertinti kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų funkcinį pajėgumą?
   • Apibūdinkite aerobinę treniruotę ir jos įtaką širdies kraujagyslių sistemai.
   • Sudarykite aerobinės treniruotės programą pagal fizinio krūvio apimtį, intesyvumą ir dažnį.

1. Kūno kultūros samprata, jos paskirtis ir funkcijos.

Kūno kultūra – tai tam tikra kultūros forma, kuri keičia žmogau fizinę būklę, jo dvasines galias sutinkamai su šios kultūros normose, idealuose, vertybėse užfiksuotais reikalavimais.

Pagrindinis kūno kultūros tikslas – visapusiškas žmogaus fizinių ir dvasinių galių bei gebėjimų ugdymas kūno kultūros priemonių pagalba, tenkinant įvairius individo poreikius, turinčius esminę reikšmę jo ir visuomenės gyvenime.

Kūno kultūros funkcijos: 1. Specifinės:

1. fizinių gebėjimų ugdymas;
2. socialinių ir biologinių poreikių tenkinimas;
3. fizinės būklės optimizavimas fiziniais pratimais.

2. Bendrakultūrinės:

1. parengiamoji, kurios tikslas – fiziškai parengti žmogų gyvenimui ir darbui;
2. lavinamoji, kuri apima žinias ir įgūdžius;
3. auklėjamoji. Jos paskirtis – įtvirtinti kultūros sistemos vertybes (estetines, dorovines, fizines, intelektines);
4. normatyvinė – socialinės ir dorovinės sportininko veiklos normos;
5. socializuojanti, kuri padeda lengviau integruotis į visuomenę;
6. integracinė. Pasireiškia per klubų būrimąsi, kai įgyja bendruomeniškumą;
7. prestižinė (sportas reklamuoja Lietuvą) – sportininkai – ambasadoriai.;
8. kultūrinė. Sportas padeda kurti kultūrą;
9. individualizuojanti. Sidarp galimybę atrasti sporto šaką, kur žmogus gali realizuoti save, atskleisti savo stipriąsias puses. Individo saviraiška;
10. kūrybinė. Sporte žmogus turi improvizuoti, mąstyti greitai ir originaliai;
11. hedonistinė (hedona-malonumas);
12. rekreacinė. Jėgų atstatymas po darbo, aktyvus poilsis;
13. valios parengimo. Žmogus turi ugdyti valią, charakterį;
14. vertybinė. Pats sportas yra kaip vertybė, nes jos turinys yra vertingas – sudaro žmogui galimybę tobulėti;
15. pažintinė, leidžia nustatyti sporto vietą visuomenės ir žmogaus gyvenime.

Žmogų kuriančioji funkcija apima visus lygmenis: ir dvasinį, ir socialinį, ir fizinį.

Kūno kultūros vertybiniai ir veiklos aspektai

Poreikių suformavimas. Tam turi būti sukurtos visuomenėj tam tikros sąlygos:

1. 1. materialinės
   2. techninės
   3. finansinės

Dvasinės vertybės:

1. 1. 1. koncepcijos
      2. teorijos
      3. programos
      4. metodikos
      5. principai

Žmogiškieji resursai: pedagoginiai ir kiti kadrai (mokytojai, treneriai, instruktoriai). Procesinės sąlygos: turi būti sukurta kūno kultūros sistema ir organizacijos.

Vertybės:

1. Materialinio lygmens: lengvatos sportininkams
2. Fizinio lygmens:
   1. sveikata
   2. kūno sąranga
   3. judamieji įgūdžiai
   4. fizinė būklė

1. Psichinio lygmens:
   1. platus emocinio išgyvenimo laukas
   2. kūribyškumas
   3. valios sutvirtėjimas
   4. charakterio bruožai

1. Dvasinio lygmens:
   1. estetinės ir dorovinės vertybės
   2. orumas
   3. savęs įtvirtinimas visuomenėje
   4. idealai, autoritetas

1. Socialinio lygmens:
   1. sportinės tradicijos
   2. rekreacija
   3. sportiniai pasiekimai
   4. pasiekimai

Asmenybės kūno kultūra – tai jos savirealizacija, ugdant fizinius ir dvasinius gebėjimus kūno kultūros priemonių pagalba. Žmogus kūno kultūros atžvilgiu – tai savarankiška, save reguliuojanti esybė. Žymiu mastu, savo pastangomis formuojanti, keičianti savo fizinio “aš” vaizdą, besipriešinanti išoriniam pasaulio poveikiui (hipokinezijai).

1. Kaip įvertinti kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų funkcinį pajėgumą?

1. Diagnozuoti savo kraujagyslių sistemų būklę:

1. 1. pagal kvėpavimo dažnį (jei kvėpavimas lėtesnis – žmogaus kvėpavimo sistema tvirtesnė. Netreniruotas žmogus kvėpuoja 16-20 kartų/min., treniruotas – 14-10 k/min.
   2. Išmatuojant gyvybinį plaučių tūrį (sportuojančių merginų iki 4 l, o vaikinų – 7 l. Nesportuojančių 3,5 – 4,5 l)
   3. Pagal pulso dažnį (kuo lėtesnis, tuo geriau. Vaikinų <50 k/min. – l. gerai., merginų <55 k/min – l. gerai. 50-60 – gerai. 60-70 – petenkinamas, 70-80 – blogas, 80 ir daugiau – l. blogas)
   4. Rufjė testas. 1 min pailsėti ir 15 s pamatuoti pulsą. Užsirašyti rezultatą – P1. Padaryti 30 pritupimų per 45 s ir vėl 15 s matuoti pulsą (P2). 1 min poilsio ir vėl 15 s pamatuoti pulsą (P3).

RI = ((P1 + P2 + P3) * 4 – 200)/10 Rezultatai: 0 ir mažiau – labai gerai (5 balai); 0-5 – gerai (4 b.) 5-10 – patenkinamai (3 b.) 10-15 – blogai (2 b.) 15 ir daugiau – labai blogai (1 b.)

1. Sudarykite aerobinės treniruotės programą pagal fizinio krūvio apimtį, intesyvumą ir dažnį

Treniruotės parametrai:

1. 1. intesyvumas (per kiek laiko) – 140-160 širdies dūžių per min.
   2. dažnis treniruočių skaičius per savaitę) – ne mažiau 3 kartus per savaitę
   3. apimtis (Per treniruotę atlikto darbo suma) – 20 min nepertraukiamo darbo.

Lavinimas gali būti tik cikliškais pratimais (aerobinis) Aerobinė treniruotė – tai tokia treniruotė, kai darbo metu kūnas maksimaliai aprūpinamas deguonimi. Po 10% kas 2 savaites didiname apimtį, o ne krūvį. Pasibaigus treniruotei pasimatuoti pulsą. Jei po 5 min pulsas daugiau nei 120 k/min – naudojame per didelį krūvį.

Puslapiai: 1 2 3 4

Share on Facebook