Kūno kultūros teorija

Fizinė treniruotė – specializuotas organizuotas procesas, kurio tikslas parengti darnią, harmoningą, visapusišką asmenybę.

Fizinės treniruotės uždaviniai:

1. 1. 1. Ugdyti poreikį fiziškai tobulėti
      2. Stiprinti sveikatą
      3. Ugdyti fizines ypatybes, valios savybes
      4. Didinti fizinį ir protinį darbingumą, organizmo funkcinį pajėgumą

Fizinę treniruotę sudaro 5 rengimai: 1) Fizinis. Bendras fizinis rengimas – pagrindas. Jo uždaviniai:

1. Visapusiškas organizmo ir jo fizinių ypatybių ugdymas
2. Fizinio išsivystimo trūkumų šalinimas

2) Techninis. Jo uždaviniai:

1. Pasirinktos sporto šakos technika, įvaldymas, nuolatinis jos tobulinimas
2. Išmokti kuo daugiau bendro fizinio lavinimo pratimų

3) Taktinis. Jo uždavinys, tai mokėjimas pasinaudoti:

1. Savo fizinėmis savybėmis
2. Įgytais technikos įgūdžiais
3. Aplinkos sąlygomis
4. Reikiamai paskirstyti jėgas
5. Panaudoti varžovo klaidas

4) Teorinis. Kiekvienas turi žinoti:

1. Pagrindinius fizinės treniruotės dėsningumus
2. Pažinti savo organizmą, žinoti atskirų pratimų įtaką savo organizmui.
3. Žinoti dienotvarkės, mitybos, higienos, savikontrolės reikalavimus.

5) Psichologinis. Jo uždaviniai:

1. Stiprios valios, griežtos disciplinos, drąsos, savitvardos, ryžto ugdymas.
2. Mąstymo, atminties, vaizduotės ugdymas.
3. Specialus psichologinis rengimas.

4. Fizinių ypatybių ugdymas.

Fizinės ypatybės: Jėga, greitumas, lankstumas, vikrumas.

1. JĖGOS UGDYMAS. Jėga – gebėjimas įveikti išorinį pasipriešinimą. Ją lemia:

1. 1. raumens fiziologinis skersmuo
   2. darbe dalyvaujančių skaidulų kiekis
   3. raumenyse vykstantys biocheminiai procesai
   4. valios pastangos
   5. kūno padėtis darbo metu

Jėgos skirstymas pagal darbo pobūdį:

1. 1. dinaminė (kai raumens ilgis darbo metu kinta)
   2. statinė (darbo metu raumens ilgis nekinta)

Jėgos skirstymas pagal formą:

1. 1. maksimali (jėga, kurią pasiekiame didžiausiomis pastangomis)
   2. greitumo (greitai susitraukiant raumenims įveikiamas pasipriešinimas)
   3. ištvermės (organizmo atsparumas nuovargiui, esant ilgai trunkančiam darbui)

Jėgos ugdymo metodai

1) Maksimalių pastangų metodas. Dirbama 85%-100% maksimalios jėgos. 5-6 serijos. Serijoje 1-3 kartai. Poilsis tarp serijų 4-6 min. Didinama jėga, tačiau mažai didėja masė. 2) Pasikartojančių pastangų metodas. Dirbame30%-70% maks jėgos. 2-3 pratimai. 3-6 serijos. Serijoje 6-12 kartų. Poilsis tarp pratimų 2-5 min, tarp serijų 1-2 min. Tokiu metodu galima išvengti traumų, kontroliuoti atlikimo techniką. Didina jėgą ir raumenų masę. Ištvermei ugdyti – pakaitinis dinaminis. Naudojami maži ar vidutiniai svoriai. Iki 30% maks jėgos. 15-25 kartai, greitu arba vidutiniu tempu. 3-6 serijos. Poilsis tarp serijų 2-4 min. 3) Izometrinis, statinis. Raumenys įtempiami 4-6 sek. Poilsis tarp serijų 30-60 sek. 4-5 serijos. Šis metodas padeda ugdyti maksimalią jėgą.

2. GREITUMAS – sugebėjimas atlikti judesį per kuo trumpesnį laiką. Jis priklauso nuo:

1. 1. Nervinio impulso tekėjimo greičio
   2. Vienkartinio judesio greičio – raumens susitraukimo greičio, judesių dažnio.

3. LANKSTUMAS – gebėjimas atlikti judesį kuo didesne amplitude. Jis gali būti:

1. dinaminis (atliekant judesį)
2. statinis (išlaikant kūno padėtį. Pvz.: “žvakė”, “tiltelis”)
3. aktyvus (savo pastangom)
4. pasyvus (veikiant išorinėm jėgom)

4. VIKRUMAS – gebėjimas:

1. įvaldyti vis sudėtingesnius judesius
2. greitai pereiti nuo vienų prie kitų judesių
3. didinti judesių tikslumą, jausti laiką, orientuotis erdvėje, atpalaiduoti raumenis.

5. Rytinė higieninė mankšta.

Sudarant rytinės mankštos pratimų kompleksus būtina laikytis šių principų:

• Daugiau dėmesio skirti silpnai išsivysčiusioms raumenų grupėms.
• Daugiau pratimų pagrindiniams rankų, pečių juostos, nugaros, pilvo preso raumenims.
• Didžiausias krūvis širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemai mankštos pabaigoje.
• Po mankštos vandens procedūros

Puslapiai: 1 2 3 4

Share on Facebook