17 IR 18 AMŽIAUS KALBOTYROS TENDENCIJOS
17 amžius yra daugiau racionalistinių pažiūrų amžius, kuriame aukštinamas protas. Lingvistikoje stengtasi nagrinėti, kaip bendri logikos dalykai įgauna skirtingą kalbinę išraišką, kokius bendrus principus galima pastebėti, remiantis skirtingomis išraiškomis. Atsiranda racionalioji gramatika – tipologiniai kalbų tyrinėjimai. 1660m. pasirodė “Grammaire de Port-Royal”, kuri gali būti pavadinta “Grammaire générale et raisonnée”, kurios autoriai yra Antoine Arnauld ir Claude Lancelot. A. Arnauld specializavosi filosofijos srityje, o C. Lancelot – kalbos tyrinėjimo. Gramatika yra loginių kategorijų išraiška kalbos priemonėmis.
Šį kalbos nagrinėjimą 18a. tęsia Etienne Bonnet de Condillac. 1758m. pradėtas ir 1767m. baigtas publikuoti 6 tomų vadovėlis, skirtas Parmos hercogo sūnui mokyti “Cours complet d’ instruction”. Vadovėlyje mokoma žodinės ir rašytinės kalbos. Vadovėlio autorius sutapatino kalbos ir mąstymo srautą, ieško principų, kaip mąstymas, mintis perduodama kalba. Diskursą jis skirsto į periodus, paskui į sakinius, sakinio dalis ir dar į mažesnes dalis.