20A KALBOTYROS TENDENCIJOS, TYRINĖJIMŲ SRITYS, KRYPTYS IR JŲ ATSTOVAI
19a. kalbotyra buvo daugiau faktų rinkimas. Tuo tarpun20a. jau buvo kitoks. Kasdangi faktinė medžiaga jau buvo surinkta 19a., 20a. prasideda abstraktesnis darbas- surinktos medžiagos apdorojimas.
Nuo 20a. padžios ir matematikoje, ir logikoje, medicinoje, fizikoje labai ima plisti sąvoka- struktūra. Ši sąvoka pereina ir į kalbotyrą. Struktūra tai kelių elementų egzistavimas viename elemente. Buvo pastebėta, kad visuose moksluose elementai yra susiję (jie sulungti arba pliusu, t.y. traukia vienas kitą, arba minusu, t.y. stumia). Paėmus atskirai kokį nors elementą teisingai jo suvokti neįmanoma. 20a. kaip tik ir ima nagrinėti elementus, atsižvelgiant į tarpusavio santykius. Sąvoką ‘elementas’ įvedė F de Sosiūras. Bendra Sosiūro tezė buvo jo garsusi kalbos apibrėžimas: ” Kalba yra sistema, susidedanti iš tam tikrų kalbos vienetų, elementų, kurie yra susiję tapatumo arba skirtumo ryšiais.” Tapatumas gali būti ir labai didelis (beveik sutapatinamas). Kalbos elementų santykiai ir sudaro kalbos sandarą. Taigi, Sosiuras didesnį dėmesį skiria kalbos sistemai, o ne atskiriems elementams. Kalbą, anot jo, reikie studijuoti apskritai ir tik po to pereiti prie smulkesnių faktų. Taigi, iš pradžių reikia susidaryti bendrą kalbos vaizdą. Toks Sosiūro siūlymas vadinamas dedukciniu metodu. Galimas daiktas, kad Sosiūrą paveikė psichologizmas ir jo atstovas W. Wundt. Paskelbuo Sosiūro teoriją (o ją paskelbė jo mokiniai), ji pradėjo daryti didelę įtaką kalbininkams ir susikūrė pirmosios struktūralizmo mokyklos. Struktūralizmo mokyklos atstovai- Prahos lingvistinis būrelis, Kopenhagos lingvistinė mokykla (jos pagrindinis atstovas- L. Hjelmslew ir jo mokiniai bandė matematizuoti kalbą, iš čia ir kilo ir kitas šios mokyklos pavadinimas- glosematika. Kopenhagiečių teorija buvo pakankamai sudėtinga, nes ji įvedė naują ir sunkią terminologiją, kuri iš esmės buvo nereikalinga, nes beveik visi dalykai jau buvo žinomi kitiems kalbininkams. Šiais laikais glosematikos mokykla prisimenama daugiau kaip įdomybė kalbotyroje), Londono lingvistinė mokykla ir kelios kryptys, susiformavusios Amerikoje, prieš antrąjį pasaulinį karą,- deskriptyvistai ( aprašomoji kalbotyra; tyrinėjo indų genčių klb., kalbos buvo tyrinėjamos kartu su antropologija, etnografija), distribucionistai ( jiems l. rūpėjo kalbos elementų pasiskirstymas).
Po Antrojo pasaulinio karo kalbotyra, tęsdama strūktūralizmą vystėsi toliau. Susiformavo generatyvinė kalbotyra, gramatika. Jos žymiausias atstovas buvo Chomskis. Ši gramatika paveikė europinę kalbotyrą. Bet esant įv. Amerikos ir Europos nesutarimų, nemėgimo vienas kito, amerikiečių lingvistika nepaveikė europinės kalbotyros. Taip pat susiformavo logistika, statistinė lingvistika (kvantitatyvinė), algebrinė lingvistika (savotiškas glosematikos aidas).
Bet 20a. kalbotyra yra ne tik struktūralizmas. Šalia struktūralizmo net ir šiandien egzistuoja savotiškos tradicinės kalbotyros kryptys:
1. Komparatyvistika. Ji gyvuoja dar ir šiandien ir jos darbai yra pakankamai svarūs.
2. Lingvistinė geografija. Atstovas: Žiulis Žiljeronas, Edmond Edmont.
3. Geografinė lingvistika ( M. Bartoli, G. Bertoni, G. Bonfantė, V. Pizani, B Teračini).
4. Psichologizmas. Egzistuoja dar ir dabar.
5. Sociologizmas. Susiformavo Prancūzijoje (A. Meillet).
6. Estetinis idealizmas. Šiandien šimkrypti jau laikoma atgyvenusi kryptimi.
7. Marizmas. Jis daugiau darė neigimą įtaką kalbotyrai.
Šios tradicinės kalbotyros kryptys domisi daugiau ne tuo, kas yra struktūros viduje, bet ekstralingvistiniais faktoriais. Pvz., estetiniui idealizmui l. rūpėjo žmogaus kūrybiškumas. Taigi, šioms kryptims rūpėjo istoriniai, geografiniai, socialiniai faktoriai, veikiantys kalbą. F de Sosiūras tiksliai išskyrė dvi kalbotyras:
1. Makrolingvistika. Tai išėjimas už kalbos sistemos ribų. Pvz., geografinis/
2. Mikrolingvistika. Tai sistemos viduje.
Visoje 20a. kalbotyroje kalba yra suvokiama kaip sistema. Taip suvokia ir struktūralizmas, ir tradicinės kalbotyros kryptys, bet nagrinėjant kalbos sistemą, skirtingos kryptys pasirenka skirtingus metodus.