A. Nyka-Niliūnas. Aklasis pasakoja apie namus
“Aklasis pasakoja apie namus”
A.Nykos-Niliūno eilėraščiai, išaugę iš netekties, yra žmogaus susidūrimo su išnykimo ir tuštumos paslaptimi išraiška, nuolat kintanti, pilna neišsprendžiamumo ir rūščiai skausmingo tono. Eilėraščiai parašyti Nemeikščiuose(A.Nykos-Nilūno gimtinėje) atskleidžia mums poeto įlgesį namams. Šis “Aklasis pasakoja apie namus” eilėraštis, taip pat parašytas Nemeikščiuose.
Eilėraštis pradedamas klausimu, kuris be abejo reikalauja atsakymo. Tai antras ir trečias posmai. Lyrinis “aš” yra aklas, bet jam pažįstami visi keliai namo. Čia labai ryškus vėjo-palydovo motyvas. Jis veda už rankos lyrini “aš”. Subjektas girdi ir jam pažįstamo, bet nematomo paukščio giesmę, kuri prašo neliūdėt. Tai įaugę vaizdai, kurie neleidžia užsimiršti supančios aplinkos.
Kitose eilutėse subjektas pasineria į prisiminimus. Ką gali prisiminti aklasis? Tik garsus. Jis prisimena, kaip kadaise motina meldesi. Meldimasis tai sakralinis momentas, kuris asosijuojasi su viltimi, tikėjimu, šiluma. Jis prisimena kiekvieną jos žodį, jam tai buvo ypač svarbu. Subjektas prisimena ir moterį, ta pačią kuri paklausė…”Ką radau parėjęs”, jos žingsnius. Žingsnius, kurie atrodė tokie nuostabūs ir šilti, tarp kambarių tuščių. Girdėdavo jisai lietaus oktavas. Kiekvieną garsą krintančio lietaus. Prisiminimai subjektui yra labai svarbūs. Jis gali atkurti tuos žingsnius, tas maldas bet kurią minutę.
Paskutinis posmas kalba apie pačius namus. Namai subjektui asuocijuojasi su žmogaus likimu ir jausmais. Nmai turi širdį. Tai galį pajausti kiekvienas, bet ypač stipriai jaučia tas, kuris yra apkurtęs arba apakęs. Lyrinis “aš” prisilietęs prie grindų jaučią jų alsavimą. Jis pažįsta kiekvieną kampelį. Subjektas myli namus, kaip ir motiną. Tai neatsiejama gyvenimo dalis, kuri leidžia girdėti ir jausti taip, kaip nesugeba sveikas žmogus. Aklui žmogui namai-šilumos ir ramybės simbolis, kur galima pajausti, užuosti, mylėti, girdėti.
Šis A. Nikos-Niliūno eilėraštis atskleidžia aklojo žmogaus suvokimą namams. Bųtent į akląjį, nes tiktai nesveikas žmogus supranta tą, ką nesupranta sveikas. Aklasis supranta gilaiu, skaudžiau , jautriau..