AIDS
“XX amžiaus maras” – tai globalinė problema, tai kol kas neišgydoma liga, kurios priežastis yra ŽIV ( žmogaus imunodeficito virusas ) arba vėlesnė ligos stadija AIDS ( akvizitinis imuniteto deficito sindromas ). ŽIV – tai interląstelinis parazitas, sugebantis savo genetinę informaciją integruoti į žmogaus audinių ląstelių genetinį kodą ( DNR ). Iki šiol nėra išgydomas ir infekuotasis anksčiau ar vėliau miršta.
Pirmą kartą ŽIV virusas buvo aptiktas 1981 metais. Manoma, kad šis imunoparazitas “susikūrė” beždžionės kraujyje, nes mokslininkai nustatė, kad šiuo metu beždžionių organizmas yra daug atsparesnis AIDS, o tai leidžia daryti išvadas, kad beždžionių imuninė sistema surado būdą kaip kovoti su virusu, o tam reikėjo daugybės laiko.
ŽIV užsikrėtęs žmogus gyvena 2 – 4 metus. Žinomi atvejai, kai infekuotasis išgyveno 10 metų. Paaiškėjo, kad būdingiausia pirmųjų AIDS susirgusių žmonių savybė – jų homoseksualumas, todėl mokslininkai ligos priežasčių pirmiausia ieško žmonių gyvenimo būde. Tačiau tai, kad AIDS vis labiau plito tarp žmonių turinčių daug lytinių partnerių ir sergančių lytiškai plintančiomis ligomis, paskatino sukurti teoriją, kad žmonės išsekina savo imuninę sistemą ir jos veikla sutrinka.
Grieta mirtis ateina dėl visiško imuntetinės sistemos išsekinimo : ŽIV virusas užmuša, sunaikina visus leukocitus, kurie organizme atlieka kovotojų su bakterijomis vaidmenį, todėl net menkiausias virusas ar bakterija gali langvai sukelti infekciją žmogaus kūne.
Tai kas vis dėlto yra ŽIV infekcijos sukėlėjas ? Pasauliui jau buvo nemažai žinoma apie retrovirusus, kuriems priklauso ir AIDS sukeliantis virusas. JAV mokslininkai atrado viruso pagrindinį fermentą – atvirkštinę transkriptazę. Sukurti reikiamą antivirusinį antibiotiką prieš ŽIV yra labai sudėtinga, nes nuo pradinės stadijos ( kai virusas pirmą kartą patenka į kraują ), jo pradinė struktūra pasikeičia maždaug 8-10%.
Dauguma sergančiųjų – jauni, darbingi asmenys. Nuo AIDS epidemijos pradžios t.y. 1981 m. ŽIV užsikrėtė 20 milijonų suaugusiųjų ir daugiau nei milijonas vaikų. Per 18 infekcijos egzistavimo metų ligos perdavimo būdai , ( lytiniai santykiai, intraveniniai narkotikai, kraujas, ŽIV perdavimas kūdikiui per motiną ) nepasikeitė, tačiau skirtumas toks, kad ankščiau infekcijos atvejai būdavo dažniau registruojami tarp homoseksualių (79%), odabar tarp heteroseksualių (60%) asmenų. Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo AIDS – lytinė abstinencija, tačiau asmenys gyvenantys pilnavertį seksualinį gyvenimą kaip apsisaugojimo priemonę turėtų naudoti prezervatyvą. ŽIV virusas neperduodamas per buitį (indus, stalo įrankius, šukas, dantų šepetėlį, drabužius), sveikinantis (rankos paspaudimas, apsikabinimas) ar per seiles, nebent burnos ertmėje būtų žaizdelė.
Nepaisant didelių mokslininkų pasiekimų medicinos srityje, ŽIV virusas vis dar lieka mažai ištirtas. Jis yra didelė rykštė žmonių sveikatai ir valstybių biudžetams, nes vieno AIDS sergančio asmens antivirusinis gydymas gali kainuoti apie 85000 dolerių per metus.
Tuo tarpu Lietuvoje AIDS viruso nešiotojo diagnozavimas, stebėjimas, gydymas, infekciją lydinčių ligų diagnozavimas, medicinos personalo darbo užmokestis, apmokėjimas už konsultacijas apseina maždaug 100.000 litų. Dėl ŽIV infekuoto asmens darbingumo mažėjimo ir ankstyvos mirties, nesukurtas Bendras Vidinis Produktas (BVP) – 58000-93000 litų.
FAKTAI
N Kas 15 sekundžių vienas žmogus užsikrečia ŽIV .
N Kas 3 min. užregistruojamas naujas AIDS sergantis ligonis.
N Virusas mutuoja, todėl sunku surasti veiksmingą antibiotiką.
N Jau užsikrėtę 20 mln. suaugusių ir beveik 2 mln. vaikų.