Airija (referatas)
Įžanga
Apie Europą kaip vientisą kultūrinę ir civilizacinę erdvę kalbama jau nuo senovės, o raginimai ir netgi bandymai suvienytiskirtingas Europos tautas yra žinomi nuo pat Karolio Didžiojo laikų. Bet tikrai savanoriškas ir – dabar galima pasakyti – sėkmingas Europos vienijimasis prasidėjo tik XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, įsteigus ekonomines Europos bendrijas, kurios šiandien jau yra išaugusios į įspūdingą europos Sąjungą. Todėl visai neatsitiktinai šiandien europos Sąjunga neretai yra tapatinama su visa Europa.
Neatsitiktinai ir Lietvoje daug kas šalies pasirengimą stoti į Europos Sąjungą taip ir vadina: „ėjimas į Europą”. Ir čia nėra nieko nuostabaus. Europos Sąjunga iš tiesų yra ne tik įdomus reiškinys, bet ir nepaprastai svarbus ilgo, skausmingo Europos civilizacijos raidos rezultatas. Viena vertus, Europos Sąjunga nėra vientisa valstybė, kurią valdytų viena veiksminga vyriausybė. Tačiau ji nėra ir lengvai suardoma bei atsitiktinių aplinkybių nulemta valstybių koalicija. Šioje Europos valstybių asociacijoje (šiandien taip ją pavadinti būtų geriausia) randame ir sėkmingo valstybių prisikėlimo, ir suklestėjimo pavyzdžių (pvz., Airija, Ispanija, Vokietija), ir besikuriančios supervalstybės užuomazgų (pvz., bendra teisė, bendra politika, bendri pinigai, bendra gynyba).
Airija
Sostinė: Dublinas (1100000 gyv.)
Santvarka: respublika
Gyventojų skaičius: 3,76 mln (2001)
Plotas: 70 284 km
Valstibinės kalbos: airių ir anglų
ES narė nuo: 1973
Nac. šventė: kovo 17
Piniginis vienetas: Airijos svaras
Laiko juosta: PL
Ši nedidelė respublika Vakarų Europos pakraštyje yra įsikūrusi antroje pagal dydį Britų salyno saloje. Gyventojų ten yra beveik tiek pat, kiek ir Lietuvoje – apie 3,7 mln. Nepriklausoma Airija tapo tiktai 1922 metais, iki tol ji buvo britų imperijos dalis. Iškovojusi nepriklausomybę, Airija pasiskelbė neutralia valstybe ir išvengė įtraukimo į Antrąjį pasaulinį karą. Norėdama išlaikyti neutralitetą, ši valstybė iš pradžių nedalyvavo ir pokarinių europos institucijų kūrimo procese, iki šiol ji nėra NATO narė. Neutrali ir izoliuota Airija buvo neturtinga valstybė, joje dauguma žmonių dirbo žemės ūkyje, o silpna pramonė orientavosi tik į mažą vidaus rinką. Pagrindinė prekybos partnerė buvo Jungtinė Karalystė, prekyba su ja sudarė daugiau kaip pusę užsienio prekybos. Todėl 1961 metais, Didžiajai Britanijai apsisprendus stoti į Europos Bendriją, tą patį nusprendė padaryti ir Airijos vyriausybė, tačiau, Prancūzijai vetavus Britanijos paraišką, automatiškai nutolo ir Airijos narystė. Airija Europos Bendrijos nare tapo tik 1973 metais.
Narystė Europos bendrijoje Airijai buvo labai naudinga. Jai atsivėrė galimybė ne tik sumažinti savo priklausomybę nuo prekybos su Didžiąja Britanija, bet ir ilgainiui, vykdant lengtanę mokesčių politiką, pritraukti daug stambių tiesioginių užsienio investicijų, ypač iš JAV, kuri vuvo suinteresuota investuoti airijoje ne tik dėl to, kad gyventojai kalba angliškai, bet ir dėl to, kad per Airiją atsivėrė kelias i didžiąją Europos bendrąją rinką. Tarp investuotojų, kurie padėjo sukurti modernią Airijos elektronikos ir farmacijos pramonę, buvo labai daug airių išeivių, kurie mielai investavo savo protėvių tėvynėje. Taip pat nereikia pamiršti, kad Airija gavo didžiulią paramą ir iš Europos Bendrijos biudžeto. Tiuesioginių išmokų gaudavo žemdirbiai, o pagal regioninės politikos programas į Airiją ateidavo dar gana didelės(iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto) papildomos lėšos infrastruktūrai plėtoti. Galiausiai šiandien Airija yra visiškai įveikusi savo atsilikimą ir tapusi viena iš sparčiausiai besivystančių ekonomikos atžvilgiu šalių. Iš jos dabar mielai ima pavyzdį ir bando pasimokyti kitos valstybės, kurios dar tik rengiasi stoti į Europos Sąjungą.
- Airijoje gyvena 3,744,700 žmonių (1999 metų skaičiavimais),o Dublinas, šalies sostinė, turi apie 953,000 gyventojų.
- Šalis mėgaujasi palyginti švelniu klimatu. Mėnesio vidutinė temperatura kinta nuo septynių laispnių Celsijaus sausį iki devyniolikos laipsnių birželio menėsį.
- Airijoje vidutiniškai per mėnesį iškrenta apie du, tris colius kritulų, o dienos metas trunka nuo dviejų valandų gruodį iki 6 valandų birželį.
- Šalies plotas yra 84,412 km2, o kranto linijos ilgis siekia apie 3,172 km.
- Aukščiausias Airijos kalnas yra taip vadinimas “Carrantouhill” 1,041 m. aukščio. Ilgiausia upė – “Shannon” 340 km ilgio. Didžiausias ežeras – “Lough Neagh”.
- Airijos nacionaliniai parkai turi keletą unikalių ir įspūdingų gamtovaizdžių.
- Didelė faunos ir floros įvairovė.
- Laisvas religijos pasirinkimas valstybės piliečiams yra garantuojamas Airijos Konstitucijos. Daugumos Airijos gyventojų tikėjimas yra katalikybė.
- Senoji šalies kalba išsivystė iš keltų imigrantų apie 600 prieš Kristų.
- Anglų kalba į Airiją atkeliavo kartu su normandais. Nors ir sunkiai prigydama, vis tiek tapo verslo, administracine kalba.
1923 metais buvo įkurta pirmoji Valstybės vyriausybė, kuriai vadovavo Viljamas T. Kosgreivas (William T. Cosgrave).
Šalies pavadinimas
Remiantis ketvirtu Konstitucijos straipsniu, kuriame yra parašyta, kad šalies pavadinimas angliškai – “Ireland” ir “Éire” – airių protėvių kalba. Nors senosios kalbos šalies pavadinimo “Éire” kilmė yra nežinoma, tačiau senojoje airių literatūroje yra tokia mitologinė pranašė, vardu Eiru. Dabartinis modernus šalies pavadinimas sudarytas iš gėlų kalbos “Éire” ir vokiško žodžio “land” (žemė).
Nacionalinė vėliava
Nacionalinė vėliava yra trispalvė, sudaryta iš žalios, baltos ir oranžinės spalvų. Žalia spalva atstovauja senajai Gėlų ir Anglų – Normanų gyventojų daliai, oranžinė – protestantų rėmėjų iš Oranžijos valstybės, balta simbolizuoja ilgalaikę taiką tarp dviejų tradicijų. Vėliava pirmą kartą buvo iškelta 1848 metais, kaip Airijos sąjūdžio simbolis, tačiau nebuvo naudojama iki 1916 metų sukilimo.
Himnas
Airijos himnas “Amhrán Na bhFiann” (Kareivių daina) buvo parašytas 1907 metais Peadar Kearney ir Patrick Heeney. Oficialiai tapo valstybės himnu tik 1926 metais.
Airijos Nacionalinė diena yra Švento Patriko diena, švenčiama kovo 17 dieną.
Konstitucija
Airijos Konstitucijoje yra surašyti svarbiausi valstybės įstatymai. 1937 metų referendume Konstitucija buvo pritaikyta apibūdinti Airiją kaip suverenią, nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Konstitucijoje yra surašyta Valstybės ir Vyriausybės administracinė struktūra. Visų piliečių teisės yra saugojamos Konstitucijos.
Prezidentas
Prezidentas yra renkamas balsuojant žmonėms kas septyneri metai. Kol kas prezidentas neturi jokios vykdomosios galios, jo vaidmuo daugiau yra ceremoninis. Prezidentas įgyja tikras galias, kurios jį padaro Konstitucijos saugotoju. Dabartinė Airijos prezidentė yra Mary McAleese.
Airių Vyriausybė
Airių Vyriausybė sudaro ne mažiau kaip septyni ir ne daugiau kaip penkiolika narių. Vyriausybės vadovas yra Airijos ministras pirmininkas (Taoiseach), kuris yra paskirtas prezidento.
Airija yra parlamentinė, demokratinė šalis. Tautinis parlamentas yra vadinamas Oireachtas ir sudarytas iš dviejų rūmų ir Prezidentūros. Vieni iš rūmų yra vadinami Dáil (Atstovų rūmai), kitas – Seanad (Senato rūmai). Šiuos abu rūmus sieja Konstitucija ir Airijos įstatymai.
Užsienio politika
- Airių užsienio politikos pagrindas yra Konstitucija, kurioje yra tokie principai, kurie išreiškia pagarbą visoms tautoms irištikimybę tarptautinių santykių teisės taisyklėms. Airija tiki, kad geriausi dalykai kiekvienai šaliai yra bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, taikių darbo santykių, pagrįstų pagarba, tolerancija, Jungtinių tautų demokratiniais principais ir žmonių teisėmis, sukūrimas.
Airija taip pat pripažįsta ypatingą vienybę su tautomis, kurios siekė nepriklausomybės per praėjusius šimtą metų.