Akcinės bendrovės
6. atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos, valdybos nario, bendrovės administracijos vadovo arba atstovo, sprendžia kitus įstatuose taip pat visuotinio susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.
Stebėtojų taryba sprendžia savo veiklos klausimus tarybos posėdžiuose. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Juos šaukia tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžių kvorumą sudaro paprastai jos narių dauguma. Visus klausimus stebėtojų tarybos nariai sprendžia dalyvaujančių posėdyje narių dauguma, išskyrus valdybos narių atšaukimą. Šiuo atveju sprendimus priimti reikia 2/3 posėdžio dalyvių balsų. Stebėtojų tarybos posėdžiuose kiekvienas jos narys turi po lygiai, lemia pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos narys, negalintis atvykti į tarybos posėdį, gali raštu pranešti savo nuostatą dėl nagrinėjamų klausimų. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą taryboje atlyginimas nemokamas, tačiau akcininkų susirinkimo sprendimu stebėtojų tarybos nariai gali būti premijuojami i bendrovės gauto pelno. Siekiant skatinti aktyvią stebėtojų tarybos veiklą, akcininkų susirinkimas bendrovės finansinių metų pradžioje gali nustatyti pelno dalį, kuri bus skirta premijoms išmokėti. Tada kuo geriau dirbs stebėtojų taryba ir kuo didesnis bus bendrovės pelnas, tuo didesnė absoliuti suma bus skirta stebėtojų tarybos nariams premijuoti.
Bendrovės valdyba. Bendrovės valdybą ir jos pirmininką skiria stebėtojų taryba, o jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma – akcininkų susirinkimas. Valdybos narių skaičius, kuris negali būti mažesnis kaip 3, taip pat valdybos ir jos narių įgaliojimus apibrėžia bendrovės įstatai. Valdybos nariai ir jos pirmininkas skiriamas ne ilgiau kaip 4 metams, tačiau valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba yra kolegialus organas. Ji vadovauja komercinei-ūkinei bendrovės veiklai. Valdyba sprendžia savo veiklos klausimus posėdžiuose. Valdybos posėdžių kvorumą sudaro jos narių dauguma. Visus klausimus valdybos nariai sprendžia dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Kiekvienas valdybos narys turi po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos darbo tvarka nustatoma jos pačios priimtame darbo reglamente. Siekiant griežčiau kontroliuoti valdybos darbą, bendrovės įstatuose gali būti numatoma, jog jos darbo reglamentą tvirtina stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas.
Valdybos nariams pareiginis atlyginimas bendrovėje mokamas tik tuo atveju, kai jie yra sudarę su bendrove samdos sutartį. Valdybos nariai gali ir nesudaryti su bendrove samdos sutarties, o dirbti bet kurioje kitoje organizacijoje ir gauti ten atlyginimą. Tačiau nepriklausomai nuo to, kurioje organizacijoje valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą, jiems gali būti skiriamos premijos iš bendrovės pelno.
Valdyba privalo laiku rengti akcininkų susirinkimus, pateikti akcininkams bendrovės metinį balansą, pelno paskirstymo projektą, ataskaitą apie bendrovės veiklą bei kitą informaciją. Dalį savo įgaliojimų valdyba gali pavesti bendrovės administracijai.
Bendrovės administracija. Administracijos darbuotojai yra jos buveinės (centrinio valdymo aparato), centrinio valdymo tarybų darbuotojai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Kiekvienoje bendrovėje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Administracijos vadovas ir jo pavaduotojai gali būti vadinami atitinkamai prezidentu ir viceprezidentais (kaip JAV, Kanadoje) arba generaliniu direktoriumi ir direktoriais (kaip Europoje). Galimi ir kiti administracijos vadovų įvardinimo variantai, kuriuos nustato akcininkai bendrovės įstatuose.
Revizorius. Taip pat akcinėje bendrovėje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis susirinkimas bendrovės įstatų numatytam, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį diplomą, arba juridinis asmuo. Bendrovės revizoriumi negali būti jos valdybos, stebėtojų tarybos narys, administracijos vadovas ar vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Revizorius privalo:
1. tikrinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės – finansinės veiklos dokumentus;
2. atlikti bet kokius bendrovės patikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ar valdybos pavedimu;
3. artimiausiame akcininkų susirinkime ar stebėtojų tarybos posėdyje pranešti apie visus patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.
Bendrovės revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už nepatenkinimą bendrovės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.
Bendrovės likvidavimo priežastys
Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 11str. 1dalį „bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti:
1. pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;
2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę. Šiuo atveju bendrovė likviduojama įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;
3. teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;
4. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas.”
Literatūra:
1. „Naujausias Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas su papildymais priimtais iki 1998m. liepos 1d.”
2. A.Levinsonas. Akcinės bendrovės steigimas ir valdymas. V., 1990m.