Alfonso Nykos-Niliūno prarasties filosofija. Keletas poetinio aš aspektų
Bet vieną naktį grįžta jie per darganą ir lietų
(Pamišęs aidas klykia šuliny)
Ir, neberadę nieko, ką ir vėl galėtų
Mylėti, krinta po slenksčiu, išsekę ir liūdni,(…..)
Ir, glostomi ranka tylaus vaikystės vėjo,
Iš lėto miršta, ramūs nuostabiai.
“Laimingi žmonės”
Poetinis A. Nykos-Niliūno “aš” ryškėja ir santykyje su moteriškumo fenomenu. Galime pastebėti, kad jo poezija išsako ištisą moters egzistencijos pasaulyje prasmės istoriją: mergaitė-sesuo-tu(mylimoji)-motina. Krikščioniškoje tradicijoje šitai būtų moterystės sakramentas:
Tik joms vienoms klusni žiema
Atskleisdavo nesutepto baltumo
Užuolaidas į niekieno nepaliestą pasaulį.
“Mergaitės žiema”
Šiame moters būties modelyje autentiškasis “aš” esti sūnus. Dažna poetinio subjekto savybė yra erotinis santykis, atsiskleidžiantis per įvairius pavidalus, kurių ryškiausias-mergaitiškumas:
Į skambantį mergaitės sapną, pilną
Erotiškų kvapų, obsceniškai nervingų
Linijų ir gestų,-kambarį,
Kur tu tada gulėjai
Nuoga prieš sužeista Apvaizdos akį(…)
“Lindau”
Aišku, kad poetinio “aš” kokybės kinta sulig geismo objektais: A. Nyka – Niliūnas nuolat vaduojasi iš simbolinės struktūros jam primetamų vaidmenų(subjekto), kurdamas sau įvairius kultūrinius alibi. Tokios filosofijos ontologinis pagrindas-poetinio “aš” įvaizdžių kūrimas, tuo tarpu pažinimo procesas- kai tų kultūrinių pavidalų atsisakoma, jie prarandi. Tai sudaro A. Nykos-Niliūno prarasties filosofijos esmę:
Nes ne susitikimas, žudąs
Meilę ir ištikimybę, bet išsiskyrimas
Sukuria pasaulį, kurs jam pasilikus, būtų
Praradęs teisę tapti ir gyventi
“Jėzaus atsisveikinimas”
Aktyvus, tikrovę perkuriantis (A. Nyka-Niliūnas poeto paskirtį suvokia kaip egzistencinės patirties perkūrimą) subjektas sąmoningai orientuoja individualią patirtį į praradimą. Tai apibrėžia A. Nyką – Niliūną ne vien kaip “kosminį egzistencialistą”, bet ir nurodo jo autentišką daikto patyrimo būdą(originalų lietuvių poezijoje):
Ribos ir praradimo valandą(…)
Aš būsiu upė -
Akla ir dumblina,
Besirausianti tavo šaknyse, (…)
Lietus – tirštas, limpantis ir pilnas sraigių,
Tekantis tavo liemeniu,
Nuplaująs svetimų man rankų dulkes(…)
“Medis iš Green Point”
Poetui svarbus pats daiktų (kūnų) santykis, suteikiantis galimybę atsisakyti iliuzinių daikto kokybių. Pastebime, kad prarasties aspektas geriausiai atspindi ne vien A. Nykos – Niliūno gelminę psichologiją egzistencinės komunikacijos ir simbolinių struktūrų erdvėje, bet ir nužymi fenomenologinį kūnų(daiktu) tarpusavio santykį. Poetas tarsi sustabdo romantiškojo “aš” projekcijas į daiktą, nesistengdamas jo pakeisti, suaktyvinti, bet visomis perceptyvumo galimybėmis žvelgia į daikto esmę, priversdamas jį patį nusimesti idealybės šešėlius, simbolinių struktūrų apvalkalus.
Suvokdami kūną(daiktą) kaip vienintelę galimybę sąmonės ir pasaulio koreliatyvumui, negalime apeiti ir paties A. Nykos – Niliūno kaip rašančio subjekto, kūniškumo(daiktiškumo) savybės. Iškėlęs klausimą “Kas yra kūnas?”, A. Nyka – Niliūnas atsako: “Kūnas yra būti”(eil. Mergaitės daina). Ontologinėje dimensijoje buvimo esmę išreiškia ieškojimo aistra. A. Nykai – Niliūnui ieškojimas pirmiausia reiškia siekį pačiam atsisakyti paveldo, vaduotis iš idealybės. Suvokiant savo kūniškumą, atsiskleidžia ir laikiškumo galimybės. Taip pat sukuriamas praradimo kultas. Viename dienoraščio fragmentų A. Nyka – Niliūnas šitai išpažįsta tokiais įvaizdžiais:”(…) rašte gyva patirtis atrodo kaip karalaitė, paguldyta į stiklo karstą;graži, bet amžinai prarasta.”
Tarptautiniai žodžiai
Ontologinis(ontologija)- Dievo buvimo įrodymas; filosofinės būties mokslas.
Substancionali- esminė, pagrindinė.
Kartezinė- susijęs su prancūzų filosofo Rene Dakarto ir jo pasekėjų mokslu.
Empirinius daiktus- pagrįstas patyrimu.
Egzistencija- būvimas, gyvenimas.
Sublimacija- betarpiškai kaitinamos kietosios medžiagos virtimas dujomis, garavimas, aplenkus skysčio stadiją.
Fenomenologinis- subjektyvioji idealizmokryptis filosofijoje, neigianti objektyviojo pasaulio buvimą, vienintele realybe tepripažįsta sąmonės reiškinius, fenomenus.
Perceptyvumo(percepcija)- suvokimas, betarpiškas objektyviosios tikrovės atspindėjimas jutimo organais.
Koreliatyvumas- sąsajus, tarpusavyje susijęs, santykiaujantis arba tarpusavyje susiję kalbos elementai.
Puslapiai: 1 2