Alkoholis
Lietuvoje įstatymai, priimti atsižvelgiant į PSO tabako ir alkoholio kontrolės politiką, išdėstytą 1994-1995 metais Paryžiuje vykusiame tarptautiniame kongrese.
- Alkoholis – vienas labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų.(PSO). Ar turi reklama įtakos vartojimui?
- Šalyse, kur ši reklama ribojama, mažiau geriama ir mažiau žūsta autoavarijose.
- Šalyse, kur draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų reklama, jų suvartojama 16% mažiau nei tose, kur draudimų nėra.
- Islandija, Norvegija, Švedija (stiprūs apribojimai) suvartoja žymiai mažiau alkoholio nei Vokietija, Belgija ir Olandija (minimalūs apribojimai).
Pagrindinė reklamos idėja – netiesioginis alkoholio ir tabako vartojimo siejimas su geru gyvenimu, sėkme ir prestižu. Alkoholis ir tabakas pateikiami kaip normali ir pageidaujama gyvenimo dalis. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp reklamos ir alkoholio vartojimo lygio tiek asmens, tiek visuomenės lygmenyje.
Išvada: reklama prisideda formuojant žmonių elgesį. Šiuo metu jos įtaka neabejotinai stipresnė negu anksčiau. Todėl daugelyje Europos šalių ribojama alkoholio ir tabako reklama per visuomenės informavimo priemones.
Žmonių pasiskirstymas į grupes pagal alkoholio vartojimą (PSO):
1 grupė – visai nevartoja
2 grupė – retai – 6-7 k/metus po 100-200g. degtinės
3 grupė – epizodiškai – 1-3 k/mėn. ne mažiau kaip po 250g degtinės
4 grupė – piktnaudžiaujantys – 1k/sav. 250g degtinės
Alkoholio produktai sukelia 9% Europos Regiono gyventojų ligų. Didina cirozės, HL, įgimtų anomalijų riziką. Apsunkina valstybių biudžetą.
80% ER šalių vienam gyventojui per metus tenka 2l alkoholio. Šis kiekis sukelia mažiausią gyventojų mirčių riziką. NVS – ~30l (nepatikimi duomenys).
Alkoholio vartojimas sumažina širdies kraujagyslių ligų riziką tik tuo atveju, kai per dieną jo suvartojama ne daugiau 10g. – tai svarbu žmonėms virš 50 metų.
Didina riziką šeimai, darbui, socialinėms problemoms (nelaimingi atsitikimai, išprievartavimai, kriminalinė elgsena, netyčinės traumos, savižudybės).
40-60% mirčių nuo tyčinių ir netyčinių traumų įvyksta dėl alkoholio vartojimo.
Statistikos departamento duomenimis 2000m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 9,3l alkoholio. Tai 0,3l daugiau, nei 1999 metais ir 0,7l daugiau, nei. 1998 metais.
Kauno medikų duomenimis bent kartą per savaitę alaus išgeria 55,8% vyrų ir 18,3% moterų. Lyginant su 1994m. alaus suvartojimas išaugo 10%.
Stipresnius gėrimus kartą per savaitę vartoja 34% vyrų ir 11% moterų. Tai 2,7% ir 5% daugiau nei 1994m..
Vokietijoje ~9,3mln. žmonių vartoja pavojingai daug alkoholio ( >20g moterims ir >30-40g vyrams).
10g alkoholio – 1/8 l vyno
1l alaus – ~13g alkoholio
Lietuvoje 60 tūkst. asmenų priklausomų nuo alkoholio. Realiai jų gerokai daugiau – apie 100 tūkst. Mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu sudaro 10,4%. Apsinuodijimai alkoholiu- viena pagrindinių mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežasčių.
JAV – 11 mln. alkoholikų ir 1 mln. kokainistų.
Alkoholis – skystas narkotikas, o ne maisto produktas. Alkoholizmas – paveldimas. Jų vaikai 4 kartus greičiau tampa alkoholikais.
Pirmoje girtumo stadijoje išsiskiria endorfinas ir dopaminas, kurie skatina gyvybingumą, sukelia malonius pojūčius.
Tikslas:
iki 2010m. sumažinti alkoholio vartojimą 25%.
Gyventojai, geriantys alų per savaitę:
Gyventojai, vartojantys stiprius alkoholinius gėrimus 1 kartą per savaitę:
Alkoholinių psichozių skaičius didėja (7 kartus per 10 m.) kasmet. Kasmet sumažinus alkoholio vartojimą 1l žmogui per metus, depresijos paplitimas sumažėtų 15-20%.
Alkoholizmą skatina nepalanki socialinė aplinka – nesaugumo jausmas susijęs su nedarbu, nesaugia aplinka gatvėje ir namuose.
Mirčių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu struktūra:
ü Savižudybės 37%
ü Transporto įvykiai 19%
ü Apsinuodijimai 10%
ü Lėtinis alkoholizmas 10%
ü Nuskendimai 9%
ü Nužudymai 7%
ü Kepenų cirozė 7%
Vyrų mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu (100.000-čių žmonių):
ü Lietuva 27,4
ü Estija 27
ü Latvija 11
ü Suomija 13,4
ü Švedija 1,5
ü Norvegija 1,5
ü Danija 0,5
Blaivumo riba:
Ø LT 0,4‰
Ø DB 0,8‰
Ø Danija 0,8‰
Ø Švedija 0,2‰
Išgėrus alaus butelį po 1 valandos neturėtų viršyti 0,4‰. Per valandą alkoholio koncentracija vidutiniškai sumažėja 0,1‰.
>0,4-1,5‰ lengvas girtumas
1,5-2,5‰ vidutinis girtumas
>2,5‰ sunkus girtumas