Antoninas Dvoržakas (1841-1904)
“Kokia maža bebūtų tauta, ji nežus, jei turės savo meną. Meninikas turi labai mylėti savo tėvynę”. Šie A.Dvoržako žodžiai tapo jo gyvenimo ir kūrybos kelrodžiu. Kompozitorius ypač nusipelnė kaip nacionalinės simfonijos pradininkas.
Biografija: gimė smuikininko šeimoje. Dar mažas ėmė groti smuiku kaimo kapeloje. 16m. priimtas į Prahos vargonininkų mokyklą, baigęs pasišventė kūrybai. Dauguma jo jaunystės kūrinių neišliko, nes būdamas kuklus juos sunaikino. Smetanos “Parduotosios nuotakos” įtakoje sukūrė pirmąsias komiškas operas, vėliau- instrumentinius kūrinius, jų tarpe garsiuosius “Slavų šokius”. Netekęs trijų vaikų, savo sielvartą kompozitorius išsakė kantatoje “Stabat mater”. Europoje kompozitorius garsėjo ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip dirigentas, koncertavęs įvairiose šalyse.
Kūrybos apžvalga. Nėra nė vieno žanro, kurio nebūtų bandęs. Iš 10 operų ypaš populiari “Velniais ir Kača”, opera-pasaka “Undinė”. Šalia minėtinos 9 simfonijos, uvertiūros, simfoninės poemos, koncertas violančelei ir orkestrui, 16 “Slavų šokių”, rekviem, kūriniai fortepijonui (“Humoreska”), styginiai kvartetai.
Begalinis melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, glaudus ryšys su liaudies muzika- štai bruožai būdingi Dvoržako kūrybai.
“Iš naujojo pasaulio”- taip vadinasi IX simfonija, populiariausia iš visų jo kūrinių. Ją sukūrė gyvendamas Amerikoje. Ten gimė ši simfonija, išreiškianti tėvynės meilę ir ilgesį, rūstų protestą išnaudotojams, piešianti reto grožio gamtos vaizdus. Kaip ir kituose kūriniuose nėra liaudies dainų citatų, tačiau kompozitorius naudoja liaudiškus motyvus, smuiką ir dermes. Indėnų ir negrų melodijų nuotrupos čia pinasi su čekiškomis intonacijomis. Plati kūrinio jausmų gama nuo lyrikos iki dramatizmo. Gražiausia II dalis.
“Slavų šokiai”- pirmieji brandūs Dvoržako kūriniai. Jie parašyti fortepijonui 4 rankoms, vėliau orkestruoti. Jų temo ir muzikinės formos išplėtotos, remiantis simfoninės muzikos principais. Dvoržakas naudoja polkos, furianto ritmiką, o šalia sutinkama ir lenkų mazurka, polonezas, ukrainiečių- hopakas. Populiariausias 3-asis. “Slavų šokiai” rodo, jog liaudies muzika buvo vienas svarbiausių Dvoržako kūrybos šaltinių.