Apgyvendinimo sistemos
Apgyvendinimo sistemos
Ekonominiai gamybiniai sociailiniai, kultūriniai ryšiai jungia gyvenvietes į sistemą. Išskiriaimos sitemos:
1.Monocentrinė- teritorijos apgyvendinimas tolygus, vienas centras 2.Policentrinė 3.Mišrioji 4.Žiedinė.
Monocentrinė sistema susidariusi tankiai apgyvendintose teritorijose, kur maždaug vienodos ekonominės, bei gamtinės sąlygos. Sistema apjungia įvairių funkcijų gyvenvietes. Pramonė ir sistemos valdymas sukauptos viename centre. Didelis miestas yra kultūros aptarnavimo centras. Ryšiai tarp gyvenviečių nuoseklūs. Trukūmai: centrai netolygiai išdėstyti, nevienodas aptarnavimas.
Policentrinė sistema gali susiformuoti iš įvairių specialiosios paskirties kompleksų. Nėra dominuojančio centrinio miesto. Gali susidaryti tirštai apgyvendintose teritorijose. Sistemos teoriniam modeliui artimosios gavybinės priemonės rajonas. Vyrauja nedideli miesteliai, turintys siaurą profilį. Visos gyvenvietės glaudžiai susijęgamybiniais ir aptarnavimo ryšiais. Sistema gali pereiti į monocentrinę, kai greta kalnakasybos kuriasi apdirbamoji pramonė. Dažniausiai susidaro aglomeracijos.
Mišrioji sistema turi ir monocentrinės ir policentrinės sistemos bruožų. Gali būti keli stamnūs centrai, bet jie atlieka skirtingas funkcijas.
Žiedinės sistemos charakteringa retai apgyvendintai teritorijai. Statomos atskiros gyvenvietės, kurios toli nuo ekonomikos, kultūros centrų.
Apgyvendinimo problemos sprendžiamos rekonstruojant gyvenviečių tinklus taip, kad atitiktų naujas ekonomines ir socialines sąlygas. Tai glaudžiai siejasi su gamybinių jėgų pasiskirstymu. Gavybinės pramonės Įm. Statomos ten, kur yra žaliavų. Apdirbamosios pramonės augimas nepriklauso nuo konkrečios vietos. Apdirbamosios pramonės reikšmei didėjantdidelė ir darbo išteklių reikšmė. Ištekliai yra mobilūsir gali keisti savo teritorija. Tačiau gyventojų pasiskirstymas priklauso ne tik nuo gamybos, bet ir nuo gamtinių, administracinių gyvinimo sąlygų.
Švytuoklinė migracija – kasdieninės kelionės į darbą ir atgal. Tai būdinga didelių miestų priemiesčių gyventojams. Gyventojų mobilumas padeda geriau pasirinkti darbą poilsį. Tobulėjant kelių tinklui ir transportui, švytuoklinei migracijos spindulys didėja. Tokie išvystyti ryšiai laikomi naujais urbanizacijos reiškiniais.
Norint tolygiai paskirstyti gyventojus reikia: 1.derinti gamybą ir dėstymą su darbo jėga. 2.išdėstyti visų laipsnių informacijos ir aptarnavimo įmones. 3.diferencijuoti gyvenvietes pagal jų įmones pagal jų funkcijas 4.nustatyti gyvenviečių įtakos ribas. 5.teritorija reikia zonuoti.
Mažų teritorijų centro įtakos zonos turi būti tokio spindulio, kad pesčiomis būtų galima pasiekti per laiką ne didesnį už leistiną kelionės į darbą mieste. Miestams augant didėja ir jų įtakos zona.
Centrų įtakos zonų dažniausiai įtakos turi geografinės sąlygos, gamtinės kliūtys, kelių tinklas.
Miesto įtakos zonos nustatymas R= Rab/(1+√Na/NB).
Rab- atstumas tarp miestų. Na, Nb miesto gyventojų skaičius.
Miesto funkcinės zonos.
Šios zonos ir miesto planas galudžiai susiję, keičiantis gamybos būdams keičiasi ir miesto planas. Gorenje pasiūlė griežtai atskirti 3 miesto fukcijas: 1.Pramone 2.Gyvenamąją vietą. 3.Poilsį. Šio principo laikomasi ir šiandienstatant miestus. Šiuolaikiniame mieste vyksta įv. Procesai. Teritorija kurioje vyksta bent vienas procesas ir yra vadinama funkcine zona.
Miesto teritorija skirstoma į: 1.Gyvenamoji 2.Pramoninė 3.Sandelinę 4.komunalinių įreng. 5.Poilsio 6.Užmiesčio.
Teritorijos nėra vientisos vienų zonų statiniai įsiskverbia į kitas zonas.
Funcines Zonas reikia išdėstyti taip kad būtų geros sąlygos dirbti, gyventi, poilsiauti ir t.t. Tai sprendžiama variantiniu metodu.
Pramonės ir sandelių zona. Įmonės statomos pramoniuose rajonuose. Labai dideliuose miestuose pramonė užima 50-60%. Pramonės raj. padėtį kitų zonų atžvilgiu reikia vertint atsižvelgiant į pramonės ir gyventojų interesus. Atsižvelgiama į: 1.gamtines sąlygas 2.laiką sugaištą nuvykstant į darbą 3.didelius vandens telkinius 4.sanitarines zonas
Pramonio raj. plotas : Q=N/K N – dirbančiųjų įm. skaičius. Atsižvelgiant į transportą dirbančiųjų pramonės raj. neturėtų būti daugiau 25-35 tūkst.
Įmonę iškelti arba palikti nuliamia eilė veiksnių:
1.esama aplinkos būklė 2.įm. žalingumo klasė 3.ar trukdo (padėtis mieste). 4.užstatymas 5.ar verta įm. plėsti. Visas nežalingas įmones, kurios netrukdo statybos plėtimui reikia palikti. Žalingų kurių negalima iškelti galima perprofiliuoti.
Viso miesto sandelius galima suskistyti pagal paskirtį: 1.bendrieji prekybos 2.specialieji (daržovių, vaistų, šaldytuvai ir .t.t.) 3.visi kiti sandeliai.
Pagal savo rėžima sandeliai artimesni pramonės imonėm, todėl juos tikslinga išdėstyti pramonės rajuonuose. Reikia atsižvelgti į kenksmingumą. Į atskirą sandelių kategoriją reikia išdėstyti sandėlius, kur laikomos degios, sprogstamosios ir nuodingos medžiagos. Tokie sandėliai turi būti užmiestyje. Šalia sandėlių 40% užimakomunalinio aptarnavimo įmonės: valyklos, skalbyklos ir t.t. Jos aptarnauja gyventojus ir sandėlius. Dalį ploto užima ir keliai, automagistralės. Sandėlių plotas gali būti apsk. – 4m2 vienam gyventojui. Tarp sandėlių ir gyvenamųjų kvartalų turi būti sanitarinė zona ne mažesnė kaip 50 m.
Gyvenamoji zona. Čia be gyvenamųjų namų statomi visuomeniai pastatai – nekenksmingos gamykos, įstaigos ir t.t. Zonos struktūra priklauso nuo gyventojų poreikių, gamtinių sąlygų, miesto dydžio, ploto. Zonoje aptarnavimo įm. aptarnavimo spindulys griežtai apibrėžtas. Todėl zoną galima skirstyti į vienas nuo kito priklausančius elementus:
Mikrorajonas – tai tox struktūrinis gyvenamosios zonos socialinio organizavimo elementas, kurio ribose statomi tokios įm. ir įstaigos, kurios reikalingos kiekvieną dieną.
Gyvenamasis rajonas – statomos aptarnavimo įstaigos, kurios lankomos periodiškai.
Visai gyvenamajai erdvei aptarnauti reikia epizodiškai lankomų įstaigų – teatrai, restoranai ir t.t. Tokios įstaigos statomos ccentre. Mikrorajonus ir gyvenamuosius rajonus skiria pgr. gatvės.
Tokia trilaipsnė sistema įgyvendinta Stivenoke netoli Londono. Kasdieninio aptarnavimo įm. turi būti pasiekiamos 500m. Periodinio aptarnavimo įm. turėtų būti pasiekiamospėsčiomis – 1.5km. Epizodinio – transporto pagalba.
Aptarnavimo įm. grupavimas į centrus. Susidaro centrų sistema. Mikrorajonų ir gyvenamųjų raj. centrus reikia išdėstytiarti transporto sustojimo vietų. Trilaipsnė centrų sistema priklausomai nuo vietos sąlygų, gyvenamosios zonos sistemas galima įvairiai interpretuoti, tačiau aukštesnio rango aptarnavimo centras turi atlikti visų laipsnių funkcijas.
Gyvenamosios zonos struktūra priklauso nuo: 1.Gamtinių sąlygų. 2.Dirbtinių kliūčių. Rekomenduojama vandens plotą ir reljefo ploto kontūrus sutapatinti su miesto struktūrinių elementų ribomis. Jei atsižvelgsime į gamtos sąlygas struktūrinių elementų plotasbus nevienodas ir gali labai skirtis nuo rekomenduojamo.
Gyvenamosios teritorijos plotas nustatomas atsižvelgiant į pastatų aukštį, užstatymo tankumą. Jei raj. atviras vėjui, rekomenduojamaužstatyti kompaktiškai. Nuo namų aukščio priklauso miesto ekslplotacinės išlaidos, nes reikai mažesnio ploto, mažiau gatvių, inžinierinių tinklų.Ypač optimaliai tai reikia išnaudoti didmiesčiuose. Jeigu statomi nauji miestai aukštingumas nėra labai reikšmingas. Rekonstruojant miestą, tai sudėtinga, nes jiems reikia vietos prisiderinti prie kitų pastatų. Individuolią statyba rekomenduojama statyti už daugiaaukštės statybos ribų – priemiesčiuose.
Poilsio teritorijos. Skiriamos dvi poilsio formos: 1.trumpalaikis arba aktyvus. 2.Ilgalaikis – pasyvus. Miesto ribose įmanomas kasdieninis ir trumpalaikis poilsis. Užmiestyje galima organizuoti trumpalaikį ir ilgalaikį poilsį.
Mieste poilsio zonas galima suskirstyti į: 1.mikrorajono (parkelis) 2.gyv. raj. (stadionas) 3.miesto (didelis parkas). Svarbiausias poilsio elementas miesto želdiniai. Jie gryniną orą, sumažina vėjo greitį, išskiria specifines medžiagas (fitosidus), kurios naikina žmogui kenksmingas bakterijas, pagerina vaizdą, teigiamai veikia eocijas. Želdinių plotai skirstomi į: organizuotus ir neorganizuotus.
Želdiniai klasifikuojami pagal paskirtį: 1.bendros paskirties 2.ribotos paskirties – individualū sklypai 3.specialiosiso paskirties – sanitarinė zona, botanokos.
Miesto plano struktūros formavimas
Miesto pl. struktūra priklauso nuo to ar statomas ar reformuojamas miestas. Naujame mieste galima išdėstyti visus funkcinius elementus. Kitaip yra rekonstruojant miestą, nes reikia taikytis prie ankstesnio plano.
Puslapiai: 1 2