Apgyvendinimo sistemos
Planas priklauso nuo: 1.gamtiniųsąlygų 2.miesto profilio 3. Miesto dydžio 4.augimo tempų 5.reikšmės vieningoje apgyvendinimo sistemoje.
Sudarant planą reikia atsižvelgti į: gamtines sąlygas gyvenamųjų ir pramonės rajonų padėtį. Nuo profilio priklauso ir pgr. funcinių zonųtarpusavio padėtis ir ryšiai. Kuo didesnis miestas, tuo plano struktūra yra sudėtingesnė. Mažas miestas yra lyg didelio miesto mikrorajonas. Jo centras yra gyvenamojo rajono centre. Vidutiniuose miestuose gali būti 2-4 pramoniai raj., o gyvenamieji raj. atskirti. Dideliuose miestuose būtina diferencijuoti aptarnavima – be pgr. reikia kurti papildomus centrus, kurie būtų priartinti prie gyvenamųjų vietų. Dideliuose miestuose galima išskirti kelis pramonius raj.
Miestų teritorija plečiasi ne tik dėl gyventojų skačiaus, bet ir dėl technikos vystimosi. Kita teritorijos augimo priežastis nuolatinis aptarnavimo gerinimas. Norit plėsti aptarnavimą reikia daugiau pastatų, todėl jų teritorija plečiasi. Iki šiol nepavyko sustabdyti optimalų miestų plėtimasį. Mažai plečiasi tik kurortiniai miestai.
Atsižvelgiant į funkcijas ribojančius veiksnius plano struktūra gali būti: 1.statiška (uždara) 2.dinamiška (atvira)
Statiškos struktūros mieste funkcinės zonos yra išdėstytos koncentriškais apskritimais. Gyventojų tankumas mažėja nuo centro į pakraščius. Pramoniaia raj. už gyvenamosios zonos. Miestas galės plėstis visomiskryptimis. Tokią struktūra turi praktiškai visi senieji miestai. Toks planas negali būti optimalus. Trūkumai: 1.griežtai apibrėžtos koncentrinės ribos 2.keičiasi zonų tarpusavio padėtis 3.užimant naujas teritorijas, reikia perstatyti jau užstatytas dalis 4.sunku nuosekliai ir proporcingai vykdyti visas funkcines zonas, ypač pramoninę ir gyvenamają.
Dinamiškos struktūros plane skiriamos 2 formos: 1.išorinė – suteiia galimybę vystiti, bet kurį teritorijos elementą. 2.vidinė – leidžia miestą tvarkyti nekeičiant jos plano struktūros, pakeičiant funkcijas. Šios struktūros planas leidžia sutaupyti 4% statybai skirtų lėšų 8% eksplotacinių išlaidų.
Statinio miesto planas laikui bėgant tampa dinamišku. Struktūra iauga į lanksčią, o po to į dinamišką. Tai progresyvus reiškinys.Linijinį miesto planą galima vystyti keliomis kryptimis. Jame funkciniai elementai išdėstyti lygegrečiai vienaas kitam. Teigiamos plėtojimo pusės: 1.miesto elementai netrukdomai gali plėstis 2.žymiai geresni ryšiai su žemės ūkio teritorijomis. Trūkumai 1.miesto centras nėra pastovus 2.pramonės įm. arti gyvenamųjų pastatų 3.miestas labai ištęstas ryšiai pagal ašį labai komplikuoti.
Dažnai linijiniai miestai susiformuoja tam tikrose gamtinėse sąlygose – palei upę, prie didelių ežerų , jūros, kalvų slėniuose.
Tobulesnis miesto planassudarytas iš kopleksinių gamybinių ir gyvenamųjų rajonų. Privalumai: 1.darbo vietos arti gyvenamųjų vietų 2.viuomeninis transportas apkraunamas tolygiau. Vieni architektai teigia, kad miestas turi būti kompaktiškas. Kiti teigia, kad plano struktūra turi būti išsklaidyta, rajonai priartintų prie ž.ū., poilsio vietų. Rajonai turi būti atskirti želdinių masyvais.
Kompaktiško miesto idėja atsirado prieš 200 metų. Tox miestas pasiteisino, nes išnaudojama visa teritorija, lengva susisiekti, gerai išvedžiotaskomunikacijos. Tačiau kai tik miestas išauga virš 0.5 mln., šis efektas blėsta ir išnyksta. Paskutiniu metu tox miestas kritikuojamas.
Išsklaidytos struktūros miestus galima suskisrtyti į: 1.turinčius extensyvų užstatymą 2.turinčius kompaktišką užstatymą.
Ekstensyviniai užstatyti miestą siūlė dauguma architektų. Pažangesnė idėja siūlanti kompaktiškų komplektų miestą. Teorinius principus buvo bandoma realizuoti keliuose projektuose. Ateitis - išskaidyta miesto struktūra, nes tai tarpinė grandis tarp miesto planavimoir naujų apgyvendinimo sistemų formavimo. Tokio miesto koncepcija gali būti vystoma toliau, kada kalba eina apie didelių agropramoninių kompleksų sistemą.
Miesto transportas ir gatvių tinklas
Transporto mazgą sudaro visuma transporto rūšių. Mažų miestų transporto mazgai nesudėtingi. Didelių miestų, užmiesčio trasportas, ypač auto, yra žymiai sudėtingesnis, nes sudėtinga miesto plano struktūra, automagistralės nesutampa su didelėmis miestų gatvėmis. Dideliame mieste reikia sudaryti sąlygas patekti į miesto vidų, iš geležinkelių aerouostų tiesiamos magistralės į uostą.
Miesto transporto ryšiai
Tai gyventojų ir krovinių pervežimas gamybiniais ir kultūriniais tikslais.
Ryšys 1.maršrutinis 2.nemaršrutinis
Techniškai 1.bėginis 2.nebėginis
Miesto transporto eismas susideda iš: pervežimų, specialiųjų reisų. Kelių eismą apibūdina: 1.kelionių rūšys 2.gyventojų judrumas 3.kelionės trukmė 4.keleivių srautai 5.vidutinis kelionės ilgis. Šie rodikliai svarbiausi žiūrint į miesto planą. Planuojant transporto eismą pgr. užd., kad kuo daugiau keliautų pesčiomis į darbą ir atgal. Eismo intesyvumui apibūdinti naudojamosgyventojų judrumas. Eismo intensyvumas taip pat priklauso nuo žmonių atvykstančių į miestą. Norint apskaičiuoti reikalingą transporto kiekį reikia iš visų kelioniųišskirti išskirti įvairiom transporto priemonėm naudojimosi t.pr. koeficientą. Jo dydis priklauso nuo miesto dydžio, plano struktūros, reljefo, klimato ir kitų vietos sąlygų. Vienas iš svarbiausių rodiklių gatvių tinklui projektuoti – gyventojų krovinių skaičius per laik vienetą. Statant naują miestą apskaičiuojama teoriškai. Gatvių tinklą sudaro įvairios paskirties gatvės(arterijos): 1.miesto keliai 2.gatvės 3.pėsčiūjų takai.
Lietuvoje transporto arterijos klasifikuojamos: 1.greitkeliai 2.magistralinės gatvės 3.vietinio eismo gatvės ir keliai 4.pėsčiųjų takai. Greitkeliai mieste jungia 2 nutolusius raj. ryšiams su pram. raj. palaikyti. Tarp greikelio ir gyv. raj. turi būti ne mažiau kaip 50m apželdintas tarpas. Visi susikirtimai turi būti dviejų lygių. Magistralinės gatves galima suskistyti į: 1.miesto reikšmės 2.rajoninės reikšmės. Paskirtis yra dvejopa: praleisti toli važiuojančius keleivių srautus, privesti prie greitkelių.
Gyvenamųju ir pramonės raj. projektavimui reikalingi rodikliai
Klimata apibūdinantys rodikliai: temperatūra, oro drėgmė, temperatūros svyravimai, radiacija, debesuotumas, oro masės, užterštumas.Projektuojant reikalinga: 1.vid. metinė teperatūra 2.kritinė temperatūra 3.paros temperatūros svyravimai 4.dienų kiekis su mėnesinę temperatūra 5.dienų kiekis su sniego danga ir jos stoviu 6.kritulai 7.dregnumo koeficientas 8.slėgis ir vėjas 9.saulės radiacija, šviesa ir šiluma 10.gyvenamųjų patalpų sienų izoliaciaja 11.triukšmas
Puslapiai: 1 2