Aplinkos ir sveikatos monitoringo sistema
Šiuo metu nėra teisės aktų ir reglamentuojančių dokumentų.
Paruoštas visuomenės sveikatos įstatymas (2002m. balandis). Įstatymu jis netaps dar ilgai.
Gerinant aplinką, gerėja ir sveikata (visuomenę sveikatinanti priemonė):
1. būtina visų aplinkos taršos šaltinių inventorizacija (transportas, vandens ir dirvožemio teršimas, individualios katilinės). Nuo jos priklauso duomenų tikslumas.
2. kiek ir kokių medžiagų patenka į aplinką (kiekybinis ir kokybinis teršalų vertinimas). Iš jų reikia eliminuoti pačias pavojingiausias medžiagas.
3. teršalų sklaidos zonos (priklauso nuo daugelio veiksnių) – kuo aukštesnis kaminas, tuo didesnė sklaidos zona. Kėdainių chemijos kombinatas – 10 km. spinduliu mirė visi medžiai. Paaukštinus kaminą, teršalai buvo nunešami toliau, į aplinkines gyvenvietes (mažesnės koncentracijos, bet didesnė žmonių grupė)
4. stebėjimas dinamikoje ( aplinkos ir gyventojų sveikatos pokyčiai ) – kas 5 metai.
5. atitinkamų ligų dinamika. Pirmiausiai – kvėpavimo takų ligos, alergijos…
Situacijos modeliavimas: sumažinus taršą tiek ir tiek, kas pasikeis aplinkoje ir sveikatoje?
Ar visuomet gyventojai yra lygiavertėse situacijose? – pavojingiausia yra persiklojimo zonose.
Pastoviausi gyventojai- vaikai ir pensininkai. Jų sveikatos būklė geriausiai atspindi aplinkos užterštumą.
Duomenų rinkimo metodai:
- anketos
- kreipimasis į daktarą
Labai svarbu atrinkti tinkamus žmones.
Norint išgryninti, atliekamas pagilintas sveikatos tikrinimas (tą pati gydytojų brigada vertina visus gydytojus).
6. patikrinti kiekvienos priemonės veiksmingumą
7. informacija apie teršalų pernašas iš užsienio
8. situacijos prognozavimas. Jei padėtis nesikeičia, situacija gali būti prognozuojama po n metų…
Medikas turi panaudoti save kaip visuomenės išskirtinę figūrą – jo nuomonė turi būti svariausia.