Aplinkos kontrolei naudojami būdai
Taršos kontrolei galima panaudoti šiuos metodus:
1. Akustinis. 2. Indukcinis. 3. Talpuminis. 4. Izotopinis. 5. Šviesos absorbcijos ir t.t. Oro valymui naudojama įranga skirstoma į dvi grupes: 1)sausi oro valymo įrengimai. 2)Šlapi oro valymo įrengimai. Sausi oro valymo įrenginiai skirstomi į grupes: 1)nusodinimo kameros. 2)kameros su pertvaromis. 3)medžiaginiai filtrai. 4)ciklonai. 5)elektrostatiniai filtrai. 6)Grūdėtieji filtrai. 7)absorbciniai filtrai.
1.Nusodinimo kameros naudojamos didelių dulkių dalelių valymui iš oro. Valymo efektyvumas 40-50%. 2.Kameros su pertvaromis naudojamos d=20-30mm dulkių dalelių dalelių šalinimui iš oro. Valymo efektyvumas 50-60%. 3.Medžiaginių filtrų pvz.: – rankovinis filtras. Juose naudojama medžiaga pasižymi tam tikromis savybėmis: atsparumu temperatūrai, tam tikrų akučių diametru ir poringumu. Jie naudojami nedidelių dulkių dalelių (d<10mm) šalinimui iš oro. Poringumas: S1/S2. Valymo efektyvumas – aukštas: apie 100%. 4.Ciklonų valymo efektyvumas priklauso nuo dulkių dydžio: jei turime medienos drožles, tai valymo efektyvumas ~ 100%. Jei dalelės mažesnės (d<10mm), tai valymo efektyvumas 70-80%. 5.Prieš naudojant elektrostatiny filtrą, statomi kiti filtrai, valantys nuo didelių dulkių. Efektyvumas ~ 100%. Jie naudojami orui valyti, ne tik nuo dulkių, bet ir nuo kai kurių aerozolių (pvz.: suvirinimo aeroz.). Šių filtrų ypatumas – aukšta įtampa (10-15 tūkst. V). Kai filtro viduje teka didelė srovė, oro sraute įelektrinamas ir dulkių dalelės įgauna krūvį ir nusėda ant priešingų ženklų įelektrintų plokštelių. 6.Grūdėtiesiems filtrams būdinga tai, kad jie užpildyti sluoksniu iš tam tikros rūšies grūdelių. 1-as sluoksnis oro jud. krypt. užpildytos didžiausio d grūdeliais, 2as mažesnio, o 3-čias mažiausio d grūdeliais. Šie grūdeliai yra iš inertinės medžiagos – stiklo arba plasmasės. Šie filtari naudojami valymui nuo vidutinio dydžio dulkių (d ~ 19mm). Valymo efektyvumas ~ 80%. 7. Absorciniai filtrai naudojami valymui nuo dujinių teršalų (org. medž.). naudojami absorbentai. Žinomos šios pagrindinės absorbentų grupės: 1) aktyvintos anglys, 2) silikageliai, 3) ceolitai. Ceolitams būdinga tai, kad jie pasižymis labai panašaus d poromis. Absorbentams keliami pagrindiniai reikalavimai: 1. atsparumas temperatūrai. 2. Mechaninis patvarumas. 3. Didelis savitasis paviršiaus plotas. 4. Hidrofobiškumas. Prieš valant orą nuo dujų turi būti pašalintos dulkės. Absorbentams būdinga tai, kad jie gali regeneruotis. Panaud. absorb. Keičiami naujais absorb. arba regener. Absorb. Sugeria teršalus paviršiuje, arba tūryje. Šlapius oro valymo filtrus galima suskirstyti į: 1) Skruberius; 2) Absorberius; 3) Jonitinius filtrus; 4) Biologinius oro valymo įrenginius. Skruberius galima skirstyti į dvi grupes: su putų sluoksniu ir be putų sluoksnių. Tinklelis reikalingas dėl oro maišymosi su skysčiu pagerinimo, kontakto laiko pailgėjimui. Skruberiui naudojami oro valymai nuo dulkių ir dujų (jei jos tirpios vandenyje). Vietoj vandens galima naudoti kitus skysčius. Pvz.: tos dujos gali būti druskos vandenilis, azotas, sieros rūgštis, acetonas ir t.t. Absorberberiai yra panašūs į skruberius. Daugiausia naudojami dujoms valyti. 3. jinitiniuose filtruose yra naudojami jonitai: katijonai ir anijonai. Priklauso nuo jonitų prigimties. Naudojami rūgštinių arba šarminių dujų valymui iš oro. Šie jonitai paviršiuje turi chem. Akt. Grupių, kurios sąveikauja su valomomis dujomis. Jonitai laikas nuo laiko yra drėkinami. 4. Biologiniai oro valymo yrenginiai naudoja dumblą, kuris sudarytas iš skirtingų mikro organizmų rūšių. Biologiniams oro valymo įrenginiams būdinga tai, kad: 1) valomo oro ir įrenginyje naud vandens temperatūra turi nesvyruoti. 2) Turi būti išlaikomas pastovus vandens pH. 3) Norint išlaikyti dumblą aktyviu, reikia jį pamaitinti tam tikru medžiagų tirpalais. Jeigu pasikeistų vandens pH, pasikeistų mikroorg. sudėtis. Šie įrenginiai pagrinde naudojami vandenyje tirpiems org. junginiams valyti. Metodo privalumas – naudojant įrenginius neteršiama aplinka.