Aplinkos saugos programos
- Vandens apsauga
- Atmosferos oro apsauga
- Dirvožemio apsauga
- Apsauga nuo cheminių ir radioaktyvių medžiagų
- Atliekų tvarkymas
- pesticidų tvarkymas
- aplinkos monitoringas
- ypatingų ekosistemų valdymas
- bioįvairovės apsauga
- kraštovaizdžio apsauga
- aplinkosauginis švietimas
Bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje:
1995m. liepos 21d. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartis.
subalansuotas gamtinių ir mineralinių išteklių panaudojimas
skatinimas naudoti aplinkos požiūriu švarias ir priimtinas technologijas, kurti atliekų tvarkymo technologijas
tarpvalstybinis aplinkos taršos mažinimas
juros apsauga
bendra aplinkos kriterijų atranka
aplinkos būklės monitoringas, prognozavimas ir vertinimas
gamtos apsaugos koordinavimas, ypač nykstančių augalijos ir gyvūnijos rūšių klausimais
radioaktyvaus spinduliavimo klausimai ir branduolinė sauga
1995m. balandžio 14d. – sutartis su Baltarusija
tarpvalstybinių vandentiekių ir ežerų baseinų apsauga
miškų apsauga
atmosferos oro apsauga nuo užterštumo
augalijos, gyvūnijos, nacionalinių parkų ir draustinių apsauga
pavojingų medžiagų pervežimas
antropogeninės apkrovos normavimas
aplinkos apsaugos politikos teisiniai bei ekonominiai aspektai
kraštovaizdžio ir dirvožemio apsauga
pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimas, panaudojimas, perdirbimas
ekologinis švietimas
aplinkos monitoringas
informacijos apie ekologinę būklę mainai
1999m. spalio 13d. – sutartis su Rusijos Federacija
poveikio aplinkai vertinimo, organizavimo ir atlikimo aspektai.
Baltijos ministrų tarybos aplinkos apsaugos komitetas – Baltijos Šalims aktualūs aplinkosaugos klausimai.
Jungtinių tautų ekonomikos komisijos Europai aplinkosaugos politikos komitetai – Europos regionui aktualūs klausimai, konvencijų įgyvendinimas.
Pasaulinio aplinkos fondo taryba – finansuoja klimato kaitos ir bioįvairovės konvencijų įgyvendinimo projektus.
ES PHARE programa – koordinuoja PHARE finansuojamus aplinkosaugos projektus, rengia užduotis, vykdo konkursus, prižiūri projektų veiksmingumo įvertinimus.
Daugiašalė PHARE projektų aplinkosaugos grupė Centrinės ir Rytų Europos šalims – ES harmonizavimui skatinti, rizikai sveikatai eliminuoti, regionų kooperacijai.
Pasaulio išsaugojimo sąjunga – programa gyvosios gamtos Centrinėje ir Rytų Europoje klausimais.
NATO šiuolaikinių visuomenės problemų komitetas – gamtos mokslų konferencijos, pasikeitimas ekspertais, informacija aplinkosaugos klausimais.
1992m. Helsinkyje pasirašytas naujas Baltijos juros aplinkosaugos tekstas (1997m. jis buvo atnaujintas)
Pramonės avarijų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, konvencija (Ignalinos atominė elektrinė, Elektrėnų elektrinė, Jonavos “Alchema”).
Tarpvalstybinė vandens ir tarptautinių ežerų apsaugos ir panaudojimo konvencija.
1992m. Rio de Žaneiro 179 šalių susitarimu priimta XXIa. Programa, išsaugojanti aukštos kokybės aplinką ir sveiką ekonomiką.
1972m. Stokholmo konferencija “Žmogaus aplinka” – kaip aplinka gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą.
1984m. “Sveikata visiems”
1987m. Jungtinių tautų pranešimas “Mūsų bendra ateitis” – subalansuotos plėtros principai
1989m. Frankfurto konvencija
1993m. globali aplinkos ir sveikatos strategija
1996m. Jungtinių tautų pranešimas “Žmogaus gyvenvietė”
1998m. “Sveikata visiems XXIa.”
1999m. Londono konferencija
Europos aplinkos ir sveikatos chartija. Politikos principai.
- sveikata ir gerovė priklauso nuo švarios ir harmoningos aplinkos. Aplinka – gyvenimo sąlygų ir gerovės gerinimo šaltinis.
- skatinti principą: “profilaktika yra geriau, negu gydymas”.
- kiekvieno žmogaus, ypatingai priklausančio didelės rizikos grupei, sveikata turi būti apsaugota. Ypatingas dėmesys skiriamas nepalankiomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms.
- aplinkosaugos problemų sprendimas turi būti pagrįstas naujausiomis mokslo žiniomis.
- nauji politikos sprendimai priimami prieš tai įvertinus pavojų aplinkai ir sveikatai.
- asmens ir visuomenės sveikata turi turėti pirmenybę prieš ekonominius ir rinkos aspektus(argumentus).
- būtina visus socioekonominės plėtros aspektus susieti su aplinkos poveikiu sveikatai ir gerovei.
- cheminių medžiagų, produktų ir atliekų tvarkymas, minimalus teršimas ir racionalus gamtinių išteklių panaudojimas.
- vyriausybė, valstybinės ir privačios institucijos turi mažinti kenksmingų veiksnių poveikį žmonių sveikatai.
- būtina peržiūrėti aplinkosaugos standartus, atsižvelgiant į naujas žinias apie aplinką ir sveikatą, būsimos ekonominės plėtros poveikį, o kur įmanoma – šiuos standartus harmonizuoti.
- perkelti finansinę atsakomybę už galimą kenkimą aplinkai valstybinei ar privačiai institucijai (“teršėjas moka”).
- būtina toliau rengti ir įgyvendinti žalos aplinkai ir sveikatai apskaitos, monitoringo ir įvertinimo kriterijus bei procedūras.
- pagalbinės programos prekybos ir ekonomikos politikai ir plėtrai.
- sveikatos apsauga ir sveikatos gerinimas turi būti sudėtiniu, būtinu ir neatsiejamu komponentu.
Prioritetai:
-
- globalūs aplinkos pakitimai (ozono sluoksnio mažėjimas, klimato kaita)
- miestų plėtra, planavimas ir atnaujinimas
- saugaus geriamo vandens tiekimas
- vandens kokybė (rekreaciniai, požeminiai, pakrančių ir paviršiniai vandenys)
- mikrobiologinė ir cheminė maisto sauga
- poveikis aplinkai ir sveikatai (transportas, žemės ūkis, įvairūs energijos šaltiniai)
- oro kokybė
- gyvenamų, darbo ir poilsio patalpų oro kokybė (radonas, pasyvus rūkymas, cheminės medžiagos)
- persistenginės cheminės medžiagos
- pavojingos atliekos
- biotechnologija (genetiškai modifikuoti organizmai)
- stichinės nelaimės ir avarijos
- įvairios technologijos
Lietuvos tikslai (iki 2010m.):
1. pasiekti, kad naudojamo vandens kokybė atitiktų Lietuvos standartus
2. atmosferos ir patalpų oro kokybės lygis turi nekelti grėsmės visuomenės sveikatai
3. maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti Europos norminius aktus
4. miesto ir kaimo vietovėse sukurti palankią visuomenei fizinę ir socialinę aplinką
5. įgyvendinti efektyvią darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinti kenksmingų darbo sąlygų panaikinimą
6. remti žmonių radiacinės apsaugos valstybinės priežiūros ir kontrolės sistemą
Teisės aktai:
- LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir įvairių preparatų
- LR planinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas
- Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas (HN:2001)
- LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas įstatymo pakeitimo įstatymas