Aplinkos tarša
Tarša pasireiškia kai į aplinką patenka įvairios kitos kietos, dujinės ar skystos’atliekos. Į aplinką gali patekti įvairūs mikroorganizmai arba įvairios energijos rūšys. Pvz.: Triukšmas, spinduliuotė ir kt. Ši tarša sutrikdo iki tol buvusią pusiausvyrą gamtoje. Dažniausiai tarša klasifikuojama pagal tai, koks Objektas yra teršiamas. Pvz.: oro, vandens ar dirvožemio tarša. Tarša gali būti natūralios arba antropogeninės kilmės. Natūrali tarša pasireiškia, kai kyla smėlio audros, išsiveržia ugnikalniai ar kyla miškų gaisrai. Taršos sąvoka dažniausiai apima žmonių antropogeninės veiklos padarinius. Biosferai ypač kenksmingi tie junginiai kurie anksčiau natūraliai neegzistavo. Anksčiau daugelį medžiagų suardydavo mikroorganizmai, o dabar atsiradus naujiems junginiams jie to padaryti negali. Dažnai tarša klasifikuojama pagal taršos pobūdį į: fizikinę, cheminę, biologinę. Fizikinei taršai priskiriama: triukšmas, spinduliuotės, šiluminė tarša. Mikrobiologinei taršai priskiriama: mikroorganizmai. Taip pat biologinei taršai priskiriama įvairių augalų ar gyvūnų rūšių nebūdingų tai geografinei sričiai įveisimas. Pavojingiausia cheminė tarša: sunkieji metalai, plastmases, hologeniniai angliavandeniliai ir kt. Sunkieji metalai ir hologeniniai angliavandeniliai įeina į žemės ūkyje naudojamų pesticidų sudėtį. Konkretus cheminis junginys, fiziniz ar biologinis agentas vadinamas teršalu. Antrinio teršalo sąvoka turi prasmę jeigu iš pirminio teršalo susidaręs antrinis teršalas yra nemažiau pavojingas už pirminį. Antriniai teršalai dažnai susidaro atmosferoj fotocheminių reakcijų metu.