Patariu.lt   Studijos   N-18   Sapnininkas   Receptai

Aprašomoji graikų kalbotyra

Graikų aprašomoji kalbotyra atsiranda iškilus poreikiui apsaugoti poetinę kalbą nuo nereikalingų žodžių įtakos. 4-1 a.pr.m.e. kartu su helenizmu. Makedonietis užkariauja daug šalių, tačiau Indijos užkariauti nepavyko. Užkariautojai nešasi savo kalbą ir užkariauti kraštai privalėjo mokytis jos. Taigi reikėjo apsaugoti poetinę kalbą nuo išsikraipiusios graikų kalbos. Filologinio darbo (Homero raštų studijavimo) centras susiformavo Aleksandrijoje. Ten įkuriama biblioteka, kuri sukuria fondus, kur dirba daug filologų . Jie analizavo Homero tekstus ir juos apibendrindavo. Toje bibliotekoje dirbo trys filologai ir visi jie buvo susiję. Filologinis darbas prasideda nuo Aristofano (iš Bizantijaus) tai maždaug 267-180 m.pr.m.e. Jis rūpinosi ir Homero tekstų dauginimu. Jo užsakymu Homero tekstai buvo perrašomi. Buvo supažindinęs publiką su savo pastabomis apie Homero kūrybą. Ši medžiaga buvo naudinga jo mokiniams ir ypač Aristarchui (iš Samotrakijos) (220-143 m.pr.m.e.). Yra manoma, kad jis yra pirmosios graikiškos klasikinės gramatikos autorius. Jis nemažai parašė apie kalbos dalis. Jis iš vardažodžio išskyrė prieveiksmį. Jis mato 4 kalbos dalis- vardažodį, prieveiksmį, veiksmažodį, jungtuką. Apibrėžė daug gramatinių sąvokų ir terminų. Daug perdavė savo mokiniui Dionisijui Trakui (Trakiečiui),170 gimimo metų.~150m. būtent jis perrašė ir mums paliko pirmąją graikišką gramatiką. Dionisijaus sukurta “Praktinė graikiška gramatika” panaši į Paninio. Jis apibrėžė, į ką reikia lygintis norint mokytis gramatikos. Jo gramatikoje pateikiama suforminta kalba. Joje yra 20 skyrių. Per 20 skyrių jis pateikia gana išsamų graikų kalbos vaizdą. 1-ame skyriuje jis nubrėžia tikslą, kas yra gramatika, sako, kad reikia lygintis į rašytojų ir poetų kalbą. 2-5-ame skyriuje rašo apie skaitymo taisykles. Jis kalba apie kirtį. Dionisijus aiškina ir skyrybos ženklus. 6-10-as skyriai yra skiraimi fonetikai. Garsus jis aprašo, nagrinėja akustiniu požiūriu (ar garsas siauras, ar platus ir pan.). šiuose skyriuose jis nagrinėja skiemenis. Pati mažiausia kalbos dalis yra žodis, bet žodį jis skaido skiemenimis. Yra ilgi ir trumpi skiemenys. Išskiria ir ambivalentinius skiemenis, kurie gali būti ir ilgi ir trumpi, priklausomai nuo fonetinės paskirties ir nuo padėties žodyje (pradžioje einantis skiemuo dažnai bus ilgas). Fonetiniuose skyriuose Dionisijus rašo apie raides. Raidė – raštiškas garso atspindėjimas, grafinis garso ženklas. 11-20 skyrius paskirti morfologiniams dalykams. Dionisijus nagrinėja žodžius, skirstomus į kalbos dalis. Kiek yra kalbos dalių, kokios jos yra, pateikia jų apibrėžimus, jų charakteristikas (vardažodžiai – linksnis, giminė ir t.t.). Atranda 8 kalbos dalis. Jas visas išvardina: vardažodžiai, įvardis, artikelis, veiksmažodis, dalyvis, prieveiksmis, prielinksnis ir jungtukas. Vardažodžiai – tokia kalbos dalis, kuri pavadina daiktą ar veiksmą. Ji yra linksniuojama. Tinka pavadinti būtybei. Skiria bendrinius ir tikrinius vardus. Randa 5 būdingus vardažodžiui požymius, ar kategorijas: linksnis, skaičius, giminė. Dar jį apibūdina struktūra ir veikslas. Kalbėdamas apie struktūrą jis turi omeny morfologinę sandarą. Kalbėdamas apie veikslą jis galvoja apie semantinę pusę, prasmės atspalvį. Eigos veikslas priskiriamas veiksmažodžiui. Dionisijus sako, kad giminės yra trys – moteriška, vyriška, nekatroji. Skaičius randa tris – vienaskaita, daugiskaita, dviskaita. Linksnių Dionisijus priskaičiuoja 5- vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, šauksmininkas. Kalbėdamas apie veiksmažodį jį apibūdina kaip linksniais nekaitomą. Jis reiškia veiksmą, laiką, asmenį ir skaičių. Jis priskaičiuoja 8 veiksmažodžio kategorijas:veikslą, asmenuotę, rūšį, nuosaką, laiką, asmenį, struktūrą ir skaičių. Kad gramatika apimtų ne tik morfologiją, fonetiką, bet ir sintaksę praėjo kiek laiko. Apolonijus Diskolas po Dionisijaus gramatikos pasirodymo nagrinėja žodžių junginius ir sakinius. Paliko 4 -ias ryškesnes knygutes. Jos buvo skirtos įvardžiui, prieveiksmiui, jungtukui ir sintaksei. Sintaksės knygoje yra keturi skyriai. 1-ame sk. jis kalba apie įvardį, aprašo, kaip jis vartojamas, jo savybes, kada jis panaudojamas vietoj vardažodžio ir nurodo jo ryšį su veiksmažodžiu. 2-as sk., čia Apolonijus įtraukia skyrelį nagrinėjantį vardažodžio ryšį su artikeliu. 3-ias sk. skirtas veiksmažodžio nagrinėjimui. Kai ką jis pavartoja iš Dionisijaus gramatikos. Be šito jis rašo apie žodžių junginius, apie sintaksines struktūras. 4-as sk. rašo apie vardažodžio jungtį su veiksmažodžiu, arba sakinio konstrukcijas. Lyginant Diskolo darbą su Dionisijaus gramatika yra ryškus dėmesys tekstui. Tačiau Diskolo gramatika nesulaukia pasisekimo, bet vyrauja Dionisijaus gramatika, jos principai. Apolonijaus domėjimasis sintakse persiduoda vėlesnėms gramatikų kartoms. Tada gramatikose atsiranda ir sintaksės skyrius. Graikų gramatika žiūrint teoriniu ar metodologiniu požiūriu yra vientisa ir pranoksta praktinę indų gramatiką. Praktinė graikų gramatika panaikina analogistų ir anomalistų ginčo aštrumą. Yra parodoma pavyzdžiais, kad yra teisūs ir anomalistai ir analogistai.

Susiję įrašai:


Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas