Apskaita (konspektas)
Nebaigtos gamybos saskaitose atsispindi gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai. Ju savikaina susideda iš žaliavu kainos bei tu gaminiu apdirbimo išlaidu. Šiuo atveju padarius išlaidas, pajamos neuždirbamos, o sukuriamas turtas nebaigta gaminti produkcija.
Pagaminta produkcija – tai baigtos gaminti, bet dar neparduotos prekes, tai trumpalaikis turtas, saugomas imones sandeliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus ji ateinanciais laikotarpiais. Atsargas apskaitant periodiškai, ju išlaidu savikaina nustatoma iš perdirbimui skirtu žaliavu (ju likutis laikotarpio pradžioje plius visi pirkimai per ataskaitini laikotarpi) atemus žaliavu likuti laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizacija.
Atsargu sunaudojimas produkcijai gaminti perdirbimo imonese vadinamas išlaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti, tenkanciai išlaidu dali reikia pripažinti sanaudomis.
Nebaigta gamyba apskaitant periodiškai naudojamasi atsargu apskaitos formule: nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžioje plius išlaidos, padarytos gaminant produkcija per apskaitini laikotarpi – nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje lygus per ataskaitini laikotarpi pagamintai produkcijai.
Pagamintos produkcijos savikaina. Sunaudota žaliavu savikaina tiesioginio darbo apmokejimo išlaidos ir kitos tiesiogiai su gamybos procesu susijusios išlaidos sudaro pagamintos produkcijos savikaina. Žinodami nebaigtos gamybos saskaitos likucius laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei produkcijos gamybos išlaidas, galime nustatyti pagamintos produkcijos savikaina.
Parduotu prekiu savikaina. Nustacius pagamintos produkcijos savikaina ir žinant pardavimo apimti galima apskaiciuoti ir parduotu prekiu savikaina. Apskaitant atsargas periodiškai tai atliekama dviem etapais:
3. pagamintos produkcijos savikaina sudedama su pagamintos produkcijos laikotarpio pradžios likuciu, taip apskaiciuojama parduoti skirtu prekiu savikaina;
4. iš gautos sumos atimamas laikotarpio pabaigoje pagamintos (bet dar neparduotos) produkcijos likutis.
Piniginio turto apskaita
Likvidžiausias yra piniginis turtas ypac reikšmingas kiekvienai imonei, nors jo lyginamoji dalis buna labai nedidele. Norint racionaliai ukininkauti pinigai nuolat turi buti apyvartoje. Piniginis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve). Jam skirta balanso turto dalies grupe – gryni pinigai saskaitoje ir kasoje. Saskaitu plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 saskaitos:
Nr. 270 pinigu ekvivalentas;
Nr. 271 saskaitos bankuose;
Nr. 272 kasa;
Nr. 278 perkelimai.
Pinigu ekvivalento saskaitoje apskaitomi ivairus cekiai, obligaciju kuponai, pašto ženklai, isigyti loterijos bilietai ir brangiuju metalu luitai. Šioje saskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigu ekvivalentai. Kiekvienai imonei labai svarbu saskaitos. Saskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja imone banke ir kasoje imone pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta. Todel abi šios saskaitos turi tiek subsaskaitu, kiek valiutu turi imone. Visa buhalterine apskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta – litais, taciau daugumos valiutu kursai lito atžvilgiu nuolat keiciasi del tos priežasties: butina kiekviena valiuta apskaityti atskiroje saskaitoje. Kiekvienai imonei svarbu žinoti kiek ji turi konkrecios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo pirkejais. Saskaitu pale pateikta po viena litine saskaita Nr. 271 saskaitos bankuose (litais) ir Nr. 2720 litai kasoje. Visos pavyzdinio saskaitu plano 27 – osios grupes Pinigai bankuose ir kasoje saskaitos yra turtines ir ju apskaitos objektai atsispindi tokiu budu: apskaitos objektu padidejimas registruojamas tu saskaitu debete, o sumažejimas ju kredite, pvz., išmokejus pinigus iš kasos saskaita Litai kasoje kredituojama, o gavus pinigus i kasa ta pati saskaita debetuojama.
Kartais imonems reikia atideti pinigu kokiam nors didesniam pirkiniui, pvz., automobiliui. Neretai pinigu reikia atideti laikotarpiui, kuriuo numatomas pinigu iplauku sumažejimas, pvz., daugelio imoniu prekes, tiek produkcija, tiek paslaugos daug prasciau perkamos vasara, kai daugelis žmoniu atostogauja ir sumažeja imoniu veiklos apimtis. Pinigu išlaidu tuo metu beveik nesumažeja: reikia moketi už patalpu nuoma, išmoketi darbo užmokescius arba atostoginius, sumoketi visus mokescius. Todel artejant tokiam “ne sezono metui” pravartu dar žiema pradeti kaupti tam tikras pinigu sumas vasaros išmokejimam. Tos pinigu sumos vadinamos fondais. Tuo tikslu reikia ivesti papildomas saskaitas, pvz., Saskaitos bankuose (fondas vasaros išmokejimams, Lt). Žiema ar pavasari, kai imone turi laisvu pinigu buhalteris, sudarydamas fonda, atlieka tokia saskaitu korespondencija atidejimai i fonda sumai.
Debetas Saskaitos bankuose (fondas vasaros išmokejimams Lt) ir kreditas saskaita Kauno banke.
Kiekviena karta, kai i imones saskaita patenka pinigu arba kai jie išmokami iš saskaitos bankas parengia specialu dokumenta. Išraša iš imones saskaitos banke, kuriuo informuoja imone, kiek pinigu pateko i saskaita ir kiek išleista ir nurodo pinigu likuti imones saskaitoje banke.
Dažniausia keleta dienu po išrašo gavimo bankas imonei perduoda ir pacius rinkimo dokumentus, kuriu pagrindu anksciau buvo išrašytos sumos i imones saskaita ir tai atsispindejo banko išraše. Buhalteriai gave pirminius dokumentus atlieka irašus saskaitose, t.y. nurodo saskaitu korespondencijas.
Trumpalaikiu skolu imonei apskaita
Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio imones turto dalis – treciu asmenu skolos imonei. Trumpalaikes skolos imoneje atvaizduojamos balanso turto dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinu sumu grupe. Ta grupe apima tokius straipsnius:
1. pirkeju isiskolinimas;
2. kitos gautinos sumos (iš ju pareikalautas, bet ne imoketas kapitalas ir kitos skolos).
Trumpalaikes pirkeju skolos ne veliau kaip per einanti po ataskaitiniu finansiniu metu ataskaitini laikotarpi gautinos iš pirkeju sumos – sudaro didžiausia per vienerius metus gautinu sumu dali. Pirkeju skolos – viena iš likvidžiausiu imones turto sudedamuju daliu – atsiranda, kai imone prekes savo pirkejams parduoda skolon. Prekes parduodancios imones taiko tokia lengvata pirkejams, noredamos kuo daugiau ju pritraukti. Pirkejui toks prekiu pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmes yra ne kas kita, kaip be procentinis kreditas: už tokiu budu nupirktas prekes nereikia sumoketi nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigu, kuriuos skolinantis iš banko reiketu moketi palukanas. Už prekybines skolas jokiu palukanu pirkejas nemoka, išskyrus ta atveji, kai prekes perkamos išsimoketinai.