Apskaita (konspektas)
Prekybines ir kitos veiklos pajamu pripažinimas
Kad parduotos produkcijos ar atliktu paslaugu pajamos butu pripažintos uždirbtomis, turi buti ivykdytos tokios salygos:
- turi buti baigti visi svarbiausi produkcijos gamybos darbai, nes kitaip ji negaletu buti laikoma preke;
- tikimybe, kad pirkejas atsilygins už nupirktas prekes kitu turtu (dažniausiai piniginiais) yra pakankamai didele, arba tikimybe, kad nebus apmoketa už parduotas prekes yra nedidele;
- pardavejas pirkejui turi buti perdaves su produkcija susijusia rizika – tiek rizika prarasti šia produkcija, tiek su prekes naudojimu susijusia rizika (pvz. kai naudojama preke teršia aplinka);
- pardavejas turi buti perdaves pirkejui visa busima nauda iš šios produkcijos;
- pardavejas privalo nebekontroliuoti pardotos produkcijos, o tikimybe, kad ji bus gražinta, arba, kad ja reiks papildomai apdoroti ir patirti reikšmingu sanaudu yra menka arba jos apskritai nera;
- pajamos iš paslaugu laikomos uždirbtomis, jai šios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe, kad pardavejui reikes patirti papildomas su tu paslaugu teikimu susijusias sanaudas yra menka arba jos visai nera.
Pajamos pripažistamos laikantis pajamu ir sanaudu palyginimo bei pajamu registravimo bendruju apskaitos principu.
Svarbiausios taisykles, kuriu reikia laikytis pripažistant uždirbtas pajamas:
- pajamos uždirbtos pardavus materialias prekes (produkcija), pripažistamos prekiu pardavimo (saskaitos už jas išrašymo) diena, nesvarbu, kada už jas bus apmoketa ar kada jos pateks pirkejui, jei tik kitaip nenumatyta pardavimo – pirkimo sutartyje ar kitame pardavimo – pirkimo fakta patvirtinanciame dokumente (šioje sutartyje, pvz. gali buti numatyta, kad kuri nors preke laikoma parduota tik po to kai pardavejas tas prekes sumontuoja pas pirkeja);
- pajamos, uždirbtos suteikus paslaugas, pripažistamos iškart, kai tik paslaugos atliktos ir patvirtintos atitinkamais dokumentais, neatsižvelgiant i apmokejimo už tas paslaugas momenta;
- leidimo kitiems naudotis imones turtu atveju (nuoma, palukanu gavimas už indelius) pajamos pripažistamos iš kart kai tik pasibaigia tam tikras naudojimosi imones turtu laikotarpis arba juo jau buna pasinaudota neatsižvelgiant i apmokejimo laika;
- perleidžiant turta – pelnas, uždirbtas perleidžiant ta turta pripažistamas jo perleidimo diena, neatsižvelgiant i apmokejimo už perleidžiama turta momenta.
Taciau be prekybines veiklos, imones gali verstis ir su imones tipine veikla nesusijusia kita veikla, iš kurios taip pat uždirbamos pajamos. Be to kai kurios imones užsiima finansine investicine veikla, taip pat kiekviena imone gali patirti pagaute iš neiprastine veiklos.
Finansines veiklos pajamoms priskiriamos palukanos už finansinese institucijose laikoma turta, gamtos baudos ir delspinigiai už atsiskaitymus ne laiku, valiutos perkainojimo (komercijos) teigiama itaka bei valiutu kursu pasikeitimu teigiama itaka; pelnas gautas ilgalaikiais tikslais superkant nuosavas akcijas ir kitos panašios pajamos.
Prie investicines veiklos pajamu priskiriamos visos pajamos, gaunamos iš imones investiciju kitose imonese, pvz. dividendai už kitu imoniu akcijas.
Prie neiprastines veikos pajamu (pagautes) priskiriamos visos iš neiprastines imones veiklos, nepriklausancios nuo jos valdytoju valios, gautos netiketos pajamos, pvz. draudimo kompaniju kompensacijos imonei už stichiniu nelaimiu padaryta žala.
Visos su imones tipine veikla nesusijusios pajamos, gautos arba gautinos iš treciuju asmenu, priskiriamos prie kitos veiklos pajamu, išskyrus tas kurios priskirtinos finansinei, investicinei ar neiprastinei veiklai.
Kai kurie pajamu pripažinimo atvejai:
Pirkimo apskaita
Nuo pasirinkto atsargu apskaitos budo visiškai nepriklauso galutiniai imones veiklos rezultatai, nuo jo priklauso tik ju apskaita; galima daryti prielaida, kad per apskaitini laikotarpi visos nupirktos atsargos sunaudojamos (laikotarpio pabaigoje nesunaudota ju dalimi padidinti atsargu kieki, atliekant atitinkamos koreguojanciuosius irašus), o galima ir kiekviena pirkimo operacija registruoti kaip atsargu padidejima, tokiu atveju apskaita ne tik laikotarpio pabaigoje, bet ir nuolatos tiksliai atspindi atsargu judejima: kai jos gaunamos, registruojamas atsargu padidejimas, o sunaudojus dali tu atsargu, kiekviena karta fiksuojamas ju sumažejimas ir parduotu prekiu savikainos (sanaudu), padidejimas.
Kai pirkejas sumoka už perkamas prekes grynaisiais, ju pirkimo momentu, pirkejo apskaitininkas registruoja tai kaip imones piniginio turto sumažejima bei pirkinio išlaidu padidejima:
D 602 Pirkimas XXX Lt
K 272 Kasa XXX Lt
Taciau dažniausiai pirkdamos prekes, ypac brangias, arba didesniais kiekiais, imones atsiskaito su tiekejais ne grynaisiais, o per banka, išrašo specialu dokumenta – mokejimo pavedima. Tuomet pirkejo apskaitininkas saskaitose atlieka toki iraša
D 602 Pirkimas XXX Lt
K 450 Skolos tiekejams ir rangovams XXX Lt
Parduotu prekiu savikaina
Pagrindinis ataskaitos (pelno) straipsniu saryšis
_Grynieji pardavimai
Parduotu prekiu savikaina
_Bendrasis pelnas
Veiklos ir mokesciu sanaudos
Grynasis pelnas
Parduotu prekiu savikaina iliustruoja tokia lygybe:
Parduoti skirtu prekiu likutis
+ Laikotarpio pradžioje
Grynieji pirkiniai
Parduoti skirtos prekes
- Parduoti skirtu prekiu likutis
Laikotarpio pabaigoje
Parduotu skirtu prekiu savikaina
Išlaidas pripažistant sanaudomis laikomasi duomenu kaupimo bei pajamu ir sanaudu palyginimo principu: tiek sunaudotas turtas, tiek atsirade isipareigojimai laikomi ataskaitinio laikotarpio sanaudomis tik tuomet, jei jie buvo skirti to paties laikotarpio pajamoms uždirbti. Kitaip sakant, sanaudomis laikoma tik davusi naudos išlaidu dalis.
Parduotu prekiu savikaina tiesiogiai siejama su ataskaitinio laikotarpio tipines veiklos pajamu uždirbimu – jai priskiriamos išlaidos, susijusios su parduotu per ataskaitini laikotarpi prekiu pirkimais. I parduotu prekiu savikaina iskaiciuojama ju pirkimo kaina atsivežimo, draudimo kelioneje, sandeliavimo, tarpinese stotyse bei kitos panašios išlaidos padaromos kol šios prekes nuperkamos ir patenka i imones sandeli.
Veiklos sanaudoms priskiriamos visos imones veiklos išlaidos, kuriu neimanoma aiškiai susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamu uždirbimu. Tokias išlaidas leidžiama iškart pripažinti laikotarpio veiklos sanaudomis. Veiklos sanaudos skirstomos i bendrasias ir administracines bei pardavimu sanaudas.
Bendros ir administracines sanaudos – tai sanaudos, padedancios sudaryti salygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti, pvz., imones vadovu atlyginimai ir nuo ju priskaiciuojami socialinio draudimo mokesciai, kuriuos moka imone, bendro naudojimo ilgalaikio turto (pvz., imones administracinio pastato) nuoma, remontas, eksploatacija ir nusidevejimas, taip pat pacios imones reklama bei kitos panašios sanaudos.
Pardavimo sanaudoms priskiriamos imones patiriamos prekiu reklamos, su pardavimu susijusiu papildomu paslaugu (pvz., prekiu ipakavimu ar ju nugabenimo pirkejui), prekybiniu patalpu eksploatavimo ir nusidevejimo bei kitos panašios sanaudos.
Be abejo, parduotu prekiu savikainos ir veiklos sanaudu patiria kiekviena imone. Taciau be prekybines veiklos imone gali verstis ir su tipine veikla nesusijusia kita veikla, kuria verciantis patiriamos kitos veiklos sanaudos. Be to kai kurios imones verciasi finansine bei investicine veikla, jos taip pat gali patirti nuo imones vadovu samoningos veiklos nepriklausanciu neiprastines veiklos sanaudu, vadinamu netekimais.Sekmingai dirbancios imones uždirba pelna, o uždirbtas pelnas visuomet yra apmokestinamas tam tikro dydžio pelno mokesciu, taigi patiriamos dar ir pelno mokesciu sanaudos.
Kitos veiklos sanaudomis laikomos visos su imones tipine ukine veikla nesusijusios sanaudos išskyrus finansines ir investicines veiklos bei netekimu sanaudas.