Atmintis. Atminties tipai. Sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Atminties stadijos: įsiminimas, laikymas, atgaminimas. Atminties treniravimas. (konspektas)
Bet koks išmokimas remiasi atmintimi. Be atminties gyvenimas būtų panašus į akimirką trunkančių epizodų rinkinį. Negalėtume suregzti net paprasčiausio pokalbio.
Kalbant apie atmintį, yra dalykų, su kuriais sutinka visi psichologai. Pirmiausia, tai atminties stadijos. Aš pasakiau savo vardą. Jeigu klausėtės – įsiminėte. Iki to momento, kai vėl jo prireiks, laikėte atmintyje. Kai prireikė (kas nors paklausė, koks mano vardas) – prisiminėte. Taigi:
1. Įsiminimas (užkodavimas, įvedimas į atmintį)
2. Laikymas atmintyje.
3. Atgaminimas (atsiminimas, ištraukimas iš atminties).
Jeigu mano vardo neprisimenate, gali būti, kad turite atminties problemų bet kurioje iš šių trijų stadijų.
Skirtingi atminties tipai: faktų įsiminimas, įgūdžių įsiminimas, asmeninė patirtis, bendri faktai ir t.t. Asmeninei patirčiai – epizodinė atmintis; bendroms žinioms apie pasaulį – semantinė atmintis; įgūdžiams – procedūrinė atmintis.
Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė – aktyvioji, trunka keletą sekundžių; ilgalaikė – pasyvioji, trunka nuo kelių minučių iki ištisų metų. Kai kuriuose vadovėliuose dar nurodoma, kad yra ir sensorinė atmintis – momentinė atmintis, išsauganti patį pojūtį (kol jį suvokiame). Kartais ši sensorinė atmintis tapatinama su dėmesiu, selektyviu dėmesiu.
Nors trumpalaikė atmintis trunka tik keletą sekundžių, ji irgi apima visas tas tris stadijas. Įsiminimas (užkodavimas) gali būti akustinis arba vizualinis. Kai kurie žmonės, dažniausiai vaikai, turi “fotografinę” atmintį (eidetic). Vaizdas fotografiškai užfiksuojamas atmintyje ir išlieka toksai keletą minučių. Paauglystėje tokia atmintis paprastai išnyksta. Laikymas trumpalaikėje atmintyje yra ribotas. Vidutiniškai trumpalaikėje atmintyje vienu metu galima laikyti apie 7 dalykus (žodžius ar skaičius). Universali trumpalaikės atminties apimties formulė – 7+- 2. Tai atrado jau 1885 metais H.Ebbinghaus’ as (vienas didžiausių atminties tyrinėtojų). Tačiau trumpalaikės atminties turinį mes galime išlaikyti trumpai. Vėliau tas turinys pakeičiamas kitu turiniu, naujais faktais; arba tiesiog išnyksta, jei mums nereikalingas, nėra kartojamas. Kuo didesnis trumpalaikės atminties turinys, tuo ilgiau trunka atsiminimas. Manoma, kad vyksta paieška. Tyrimais yra netgi matuojama, kiek laiko trunka tokia paieška (kai atsakymas neigiamas, paieška ilgesnė).
Trumpalaikė atmintis labai svarbi sąmoningame mąstyme, problemų sprendime. Trumpalaikė atmintis svarbi ir suprantant kalbą, tačiau šis vaidmuo laibai komplikuotas ir dar neaiškus. Čia matyt įsijungia papildomi mechanizmai. Nes, pvz., pacientai su pažeistomis smegenimis: vieno iš jų atminties apimtis tik 1 objektas, bet jis gali atsiminti ir pakartoti visą sakinį; kito iš jų atminties apimtis normali, bet jis negali pakartoti viso sakinio. Tikriausiai yra kalbinė atmintis, atskira nuo trumpalaikės.
Realiai, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintys nuolat sąveikauja. Viena iš tokių akivaizdžiausių sąveikų – informacijos skirstymas prasmingais gabalais. (chunking). Tai daroma su ilgalaikės atminties pagalba.
Kaip vyksta informacijos perėjimas iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį? Viena iš teorijų – dvigubos atminties teorija. (paveikslėlis)
Įsimenami dalykai visuomet “įeina” per trumpalaikę atmintį. Čia jis pakartojamas ir tuoj pat keliauja į ilgalaikę atmintį. Tai patvirtina ir tyrimai: pateikiama 40 žodžių. Prašoma juos atsiminti laisvai, bet kokia tvarka. Geriausiai atsimenami paskutiniai žodžiai (kurie dar buvo trumpalaikėje atmintyje) ir pirmieji žodžiai, kuriuos buvo lengva kartoti. Vėliau kartojimas sunkėjo, nes trumpalaikės atminties apimtis užsipildė. (grafikėlis)
Tačiau ši teorija irgi ne viską paaiškina. Pvz. psichologas Sandfordas 25 metus kas rytą skaito 5 rytines maldas, bet jų mintinai taip ir neatsimena. Sunkiai paaiškinamas ir naujumo efektas (net tada, kai informacija jau nebe trumpalaikėje atmintyje).
Ilgalaikė atmintis – ir tai, ką sakiau prieš keletą minučių, ir tai, kas įvyko prieš keletą metų. Įsiminimas ilgalaikėje atmintyje nei vizualinis, nei akustinis, o prasminis. Pvz. atsimename sakinio prasmę. Atsimename žodžius, panašius pagal prasmę. Yra, kita vertus, ir kitoks kodavimas. Akustinis – atpažįstame žmogaus balsą, vizualinis, kvapų, skonio ir kt.
Kai reikia prisiminti kokią nors be ryšio informaciją, papildomai pridedami prasmingi ryšiai (AIO – Alio). Taip pat labai svarbus yra patikslinimas, išvystymas (pvz. prasmės, bendros minties pastraipoje radimas; priežasties – pasekmės susiejimas). Teksto įsiminimą lengvina ir papildomų klausimų nagrinėjimas.
Atsiminimas: daugelis užmiršimo atvejų – ne todėl, kad prarandama informacija, o todėl, kad nerandama priėjimo prie tos informacijos. Taigi ne laikymo atmintyje problemos, o atsiminimo problemos.
Tam tikro dalyko atsiminimas panašus į knygos ieškojimą didelėje bibliotekoje!
Ant liežuvio galo, tam tikrų įvykių atsiminimas tik hipnozės metu. Užuominos atsiminimui. Dėl tokių užuominų atpažinimo testus paprastai lengviau atlikti, nei prisiminimo reikalaujančius (bet kažin, yra ir anuo atveju visokių kabliukų).
Interferencija – informacijos persidengimas, susimaišymas, ypač kai naudojamasi ta pačia užuomina (pvz. draugo, persikėlusio gyventi į kitą vietą, telefono numeris). Kuo tam tikra užuomina daugiau “apkrauta”, tuo sunkiau, ja naudojantis, atsiminti. Be to, kuo silpnesni ryšiai tarp informacijos ir didesnė interferencija – tuo sunkiau atsiminti.
Puslapiai: 1 2