Patariu.lt   Studijos   N-18   Sapnininkas   Receptai

Atmosferos oras ir sveikata

Oro apsaugos klausimai labai aktualūs visose pasaulio valstybėse. Tos, kur pramonė labai išvystyta, teršia didelius nuotolius – su oro pernešimu, vandens srovėmis.

Lietuvos sveikatos programa skiria daug dėmesio aplinkos apsaugos klausimams.

Tikslas:

  • Iki 2010m. pasiekti, kad:

ü              Vandens kokybė atitiktų Europos standartus.

ü              Oro kokybės lygis neturi kelti pavojaus gyventojų sveikatai.

ü              Maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti ES standartus.

ü              Mieste ir kaime turi būti palanki fizinė ir socialinė aplinka.

ü              Įgyvendinti efektyvią darbo ir dirbančių sveikatos sistemos priežiūrą.

ü              Įgyvendinti radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės sistemą.

Taip pat negalima nuošalyje palikti būsto oro – čia ne tik patenka rūkas iš aplinkos, bet ir pačiame būste yra taršos šaltinių.

Taršos šaltiniai skirstomi į:

  1. Mobilius – transporto priemonės, vyrauja didmiesčiuose, kur sudaro virš 80%.
  2. Stacionarius.

Lietuvoje yra daug stambių stacionarių atmosferos oro teršėjų. Pirmiausia tai stambios gamyklos. Daugelis teršalų yra vienodi, tačiau būna ir specifiški:

Klaipėda – fenolis

Mažeikiai – angliavandeniliai

Kėdainiai – fluoridai

Lakiosios medžiagos: ksilenas, acetonas, toluenas.

Kuo didesnis kamino aukštis, tuo toliau iš jo pasklinda teršalai = sklaidos zona = neigiamos įtakos zona. (Pvz. Kėdainiuose esantis kaminas skleidžia teršalus 10km spinduliu)

Įmonės, labiausiai teršiančios atmosferos orą:

Mažeikių nafta

Lietuvos elektrinė

Akmenės ‘Cementas’

Jonavos ‘Achema’

Vilniaus ‘Silikatas’

Kėdainių ‘Lifosa’

Ignalinos atominė elektrinė kaip teršėjas problemų nekelia.

Iš stacionarių taršos šaltinių:

  • SO2 – 50%
  • CO – 18%
  • NO – 10%
  • Kitos medžiagos – 17%
  • Kietos dalelės – 5%

Teršalai atmosferos ore gali sudaryti kitokius junginius. Ypač kenksmingi – fotooksidantai.

S junginiai                     SO2+H2O→H2SO4

N junginiai                     NO+H2O→HNO3

To pasekoje turime rūgščius lietus.

Atmosferos oro būklės bioindikatoriai – kerpės.

Užterštas oras : geltonkerpė ant medžių

Lekanora

Laiptuotoji pisora

Pilkoji žiauberė

Švarus oras:                  Putlusis plynkėžis

Uosinė ramagina

Plautužė

Kalbant apie aplinkos įtaka gyventojų sveikatai, savotiškas indikatorius yra vaikai ir seneliai – jautriausios grupės.

Aplinkos yra ir gyventojų sveikatinimas.

SO2 emisijos dinamika 1990-1997 metais:

Lakiųjų organinių junginių emisija, kuri mažėjo iki 1999 metų, dabar vėl kyla dėl gamybos specifiškumo.

clip_image002

CO2 emisijos prognozė:

clip_image0002

Iš mobilių taršos šaltinių išmetama 430 t/metus, iš kurių 340t sudaro CO. Jis sudaro CO2, kuris atmosferoj išsilaiko iki 200 metų.

Ozoną ardančios medžiagos.

  • 1994m. Lietuva prisijungė prie Monrealio konferencijos.
  • 1984m. Lietuvoje naudota 6000 t tokių medžiagų. 1994m – 840t. Dabar – dar mažiau.
  • Aerozolių pramonė, kompresorių, šaldytuvų gamyba/
  • Alytaus ‘Snaigė’, Mažeikių ‘Oruva’
  • Metilbromidas – svarbiausia ozoną ardanti medžiaga, kuri naudojama žemės ūkyje, grūdų apdorojime.

1994m. -35,5t

1995m. -52,4t

  • Kitų medžiagų sunaudojimas mažėja.

Nuo 1993 opi problema – pesticidų sandėlių gaisrai. Tuoj po gaisro DLK viršijama daug kartų:

  • SO2 30k
  • CO 130k
  • H2S 450k
  • Formaldehidas 550k
  • Metileno chloridas 280k
  • NOx 5900k

Susidaro ekstremalios sąlygos.

Metileno chloridas degdamas skyla ir susidaro fosgenas, naudojamas cheminio ginklo gamyboje.

Ekstremalios sąlygos gali susidaryti ir gamtoje, natūraliai.

Dioksinas – I klasės kancerogenas. Šaltiniai:

plastikų gamyba – polivinilchloridas

vulkanų proveržiai – ekstremalios sąlygos

miškų gaisrai – ekstremalios sąlygos

Patenka į organizmą įkvepiant ir per mitybines grandines (įsitvirtina riebaliniame audinyje).

Veikia:

Ardo skydliaukės hormonus – vėžio rizika

Krūtys – perduodamas su motinos pienu

Lytiniai organai – mažėja spermos gyvybingumas

Kraujas

Vaikų psichomotorinės f-jos sutrikimai

Kepenų, virškinimo trakto, kraujo vėžys

Šiltnamio efektas.

Spinduliai įšildo žemės paviršių, taip pat ir žmogaus antropogeninė veikla. Dalis spindulių atsispindi nuo žemės paviršiaus ir kyla aukštyn, o ten sutinka teršalų debesis, kurie nepraleidžia į atmosferą – šiluma grįžta. H2O garuoja, tirpsta ledynai, kyla oro temperatūra.

Medžiagos:

CO2 – 7 mlrd.t anglies.Dalis jo sunaudojama medžių, sugeria vandenynų paviršiuje esanti augalija, 1/3 pasilieka ore.

Metanas – susidaro pelkynuose, ryžių plantacijose, patenka į orą iš aerozolių bei šaldymo įrangos.

Ozoną ardančios medžiagos

Chloras atskelia atomą iš O3 – lieka O2

Mažėja ozono sluoksnis:

  • Regėjimo sutrikimai
  • Odos senėjimas, neoplastiniai procesai
  • Silpnėja imuninė sistema
  • Nukenčia augalai ir planktonas

Klimato atšilimas.

ü      Manoma, kad XIXa. planetos vidutinė metinė temperatūra pakilo 3,50C.

ü      Per pastaruosius 50 metų Antarktidoje metinė temperatūra pakilo 2,50C. Tirpsta didžiuliai plotai ir aisbergai.

ü      Tai sukelia žemės drebėjimus, dideles vėtras, potvynius.

ü      Tam tikros teritorijos gali atsidurti po vandeniu.

Ekstremalios sąlygos.

1989.03.20 įvyko avarija ‘Azote’, išsipylė, išgaravo ir sudegė 7t amoniako. Termiškai suskilus 5000t nitrofoskos į orą pateko:

200t amoniako

759t NO2

230t Cl

8t fluoro vandenilio

Jų DLK skaičiuojamos šimtosiomis mg dalimis. Apnuodyta Jonavos, Širvintų, Kėdainių. Ukmergės rajonų žemė, oras ir vanduo. Net 1000 kartų viršytos DLK.

Ukmergėje 1,5h po avarijos amoniako koncentracija viršyta 20k.

5km nuo ‘Azoto’ 200mg/m3 – 1000k viršija.

Susidarė tiesioginės neigiamos įtakos zona. Grėsmė žmonių gyvybei.

Labiausiai nukentėjo Šėtos, Pasrainių, Lokenėlių kaimai.

Bendra žala 1,5mln rublių. Jonavos rajone nugaišo daug gyvulių. Apsinuodijo 13 vaikų, 40 suaugusių, tačiau tada tai buvo slepiama.

Teršalai labai greitai paveikia širdį. Įkvėpus po 2 valandų gali ištikti širdies priepuolis.

Taip pat paūmėja plaučių ligos. Net 50% ligonių, atvežtų su širdies priepuoliais yra rūkymo aukos.

Atmosferos oro užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.

Po Černobylio avarijos daug teko ir Lietuvai.

Semipalatinsko rajone 1949-1989 metais buvo įvykdyta virš 400 branduolinių sprogimų. Tuo metu Semipalatinsko radiacinis fonas viršijo 600k. ir atitiko foną Hirosimoje po bombos sprogimo.

Fonas veikia žmonių genetinių mutacijų lygį.

1,5-2k aukštesnis, nei kitur fonas yra Kazachstano rajonuose.

GB, Suomijos ir Kazachstano tyrimas:

40 šeimų pakitusių genų kiekis 1,8k viršija norma, o jų vaikų ir anūkų genome 1,5 karto. Pražūtinga sveikatai.

Share on Facebook

Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas