Atmosferos oras ir sveikata
Oro apsaugos klausimai labai aktualūs visose pasaulio valstybėse. Tos, kur pramonė labai išvystyta, teršia didelius nuotolius – su oro pernešimu, vandens srovėmis.
Lietuvos sveikatos programa skiria daug dėmesio aplinkos apsaugos klausimams.
Tikslas:
- Iki 2010m. pasiekti, kad:
ü Vandens kokybė atitiktų Europos standartus.
ü Oro kokybės lygis neturi kelti pavojaus gyventojų sveikatai.
ü Maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti ES standartus.
ü Mieste ir kaime turi būti palanki fizinė ir socialinė aplinka.
ü Įgyvendinti efektyvią darbo ir dirbančių sveikatos sistemos priežiūrą.
ü Įgyvendinti radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės sistemą.
Taip pat negalima nuošalyje palikti būsto oro – čia ne tik patenka rūkas iš aplinkos, bet ir pačiame būste yra taršos šaltinių.
Taršos šaltiniai skirstomi į:
- Mobilius – transporto priemonės, vyrauja didmiesčiuose, kur sudaro virš 80%.
- Stacionarius.
Lietuvoje yra daug stambių stacionarių atmosferos oro teršėjų. Pirmiausia tai stambios gamyklos. Daugelis teršalų yra vienodi, tačiau būna ir specifiški:
Klaipėda – fenolis
Mažeikiai – angliavandeniliai
Kėdainiai – fluoridai
Lakiosios medžiagos: ksilenas, acetonas, toluenas.
Kuo didesnis kamino aukštis, tuo toliau iš jo pasklinda teršalai = sklaidos zona = neigiamos įtakos zona. (Pvz. Kėdainiuose esantis kaminas skleidžia teršalus 10km spinduliu)
Įmonės, labiausiai teršiančios atmosferos orą:
Mažeikių nafta
Lietuvos elektrinė
Akmenės ‘Cementas’
Jonavos ‘Achema’
Vilniaus ‘Silikatas’
Kėdainių ‘Lifosa’
Ignalinos atominė elektrinė kaip teršėjas problemų nekelia.
Iš stacionarių taršos šaltinių:
- SO2 – 50%
- CO – 18%
- NO – 10%
- Kitos medžiagos – 17%
- Kietos dalelės – 5%
Teršalai atmosferos ore gali sudaryti kitokius junginius. Ypač kenksmingi – fotooksidantai.
S junginiai SO2+H2O→H2SO4
N junginiai NO+H2O→HNO3
To pasekoje turime rūgščius lietus.
Atmosferos oro būklės bioindikatoriai – kerpės.
Užterštas oras : geltonkerpė ant medžių
Lekanora
Laiptuotoji pisora
Pilkoji žiauberė
Švarus oras: Putlusis plynkėžis
Uosinė ramagina
Plautužė
Kalbant apie aplinkos įtaka gyventojų sveikatai, savotiškas indikatorius yra vaikai ir seneliai – jautriausios grupės.
Aplinkos yra ir gyventojų sveikatinimas.
SO2 emisijos dinamika 1990-1997 metais:
Lakiųjų organinių junginių emisija, kuri mažėjo iki 1999 metų, dabar vėl kyla dėl gamybos specifiškumo.

CO2 emisijos prognozė:

Iš mobilių taršos šaltinių išmetama 430 t/metus, iš kurių 340t sudaro CO. Jis sudaro CO2, kuris atmosferoj išsilaiko iki 200 metų.
Ozoną ardančios medžiagos.
- 1994m. Lietuva prisijungė prie Monrealio konferencijos.
- 1984m. Lietuvoje naudota 6000 t tokių medžiagų. 1994m – 840t. Dabar – dar mažiau.
- Aerozolių pramonė, kompresorių, šaldytuvų gamyba/
- Alytaus ‘Snaigė’, Mažeikių ‘Oruva’
- Metilbromidas – svarbiausia ozoną ardanti medžiaga, kuri naudojama žemės ūkyje, grūdų apdorojime.
1994m. -35,5t
1995m. -52,4t
- Kitų medžiagų sunaudojimas mažėja.
Nuo 1993 opi problema – pesticidų sandėlių gaisrai. Tuoj po gaisro DLK viršijama daug kartų:
- SO2 30k
- CO 130k
- H2S 450k
- Formaldehidas 550k
- Metileno chloridas 280k
- NOx 5900k
Susidaro ekstremalios sąlygos.
Metileno chloridas degdamas skyla ir susidaro fosgenas, naudojamas cheminio ginklo gamyboje.
Ekstremalios sąlygos gali susidaryti ir gamtoje, natūraliai.
Dioksinas – I klasės kancerogenas. Šaltiniai:
plastikų gamyba – polivinilchloridas
vulkanų proveržiai – ekstremalios sąlygos
miškų gaisrai – ekstremalios sąlygos
Patenka į organizmą įkvepiant ir per mitybines grandines (įsitvirtina riebaliniame audinyje).
Veikia:
Ardo skydliaukės hormonus – vėžio rizika
Krūtys – perduodamas su motinos pienu
Lytiniai organai – mažėja spermos gyvybingumas
Kraujas
Vaikų psichomotorinės f-jos sutrikimai
Kepenų, virškinimo trakto, kraujo vėžys
Šiltnamio efektas.
Spinduliai įšildo žemės paviršių, taip pat ir žmogaus antropogeninė veikla. Dalis spindulių atsispindi nuo žemės paviršiaus ir kyla aukštyn, o ten sutinka teršalų debesis, kurie nepraleidžia į atmosferą – šiluma grįžta. H2O garuoja, tirpsta ledynai, kyla oro temperatūra.
Medžiagos:
CO2 – 7 mlrd.t anglies.Dalis jo sunaudojama medžių, sugeria vandenynų paviršiuje esanti augalija, 1/3 pasilieka ore.
Metanas – susidaro pelkynuose, ryžių plantacijose, patenka į orą iš aerozolių bei šaldymo įrangos.
Ozoną ardančios medžiagos
Chloras atskelia atomą iš O3 – lieka O2
Mažėja ozono sluoksnis:
- Regėjimo sutrikimai
- Odos senėjimas, neoplastiniai procesai
- Silpnėja imuninė sistema
- Nukenčia augalai ir planktonas
Klimato atšilimas.
ü Manoma, kad XIXa. planetos vidutinė metinė temperatūra pakilo 3,50C.
ü Per pastaruosius 50 metų Antarktidoje metinė temperatūra pakilo 2,50C. Tirpsta didžiuliai plotai ir aisbergai.
ü Tai sukelia žemės drebėjimus, dideles vėtras, potvynius.
ü Tam tikros teritorijos gali atsidurti po vandeniu.
Ekstremalios sąlygos.
1989.03.20 įvyko avarija ‘Azote’, išsipylė, išgaravo ir sudegė 7t amoniako. Termiškai suskilus 5000t nitrofoskos į orą pateko:
200t amoniako
759t NO2
230t Cl
8t fluoro vandenilio
Jų DLK skaičiuojamos šimtosiomis mg dalimis. Apnuodyta Jonavos, Širvintų, Kėdainių. Ukmergės rajonų žemė, oras ir vanduo. Net 1000 kartų viršytos DLK.
Ukmergėje 1,5h po avarijos amoniako koncentracija viršyta 20k.
5km nuo ‘Azoto’ 200mg/m3 – 1000k viršija.
Susidarė tiesioginės neigiamos įtakos zona. Grėsmė žmonių gyvybei.
Labiausiai nukentėjo Šėtos, Pasrainių, Lokenėlių kaimai.
Bendra žala 1,5mln rublių. Jonavos rajone nugaišo daug gyvulių. Apsinuodijo 13 vaikų, 40 suaugusių, tačiau tada tai buvo slepiama.
Teršalai labai greitai paveikia širdį. Įkvėpus po 2 valandų gali ištikti širdies priepuolis.
Taip pat paūmėja plaučių ligos. Net 50% ligonių, atvežtų su širdies priepuoliais yra rūkymo aukos.
Atmosferos oro užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.
Po Černobylio avarijos daug teko ir Lietuvai.
Semipalatinsko rajone 1949-1989 metais buvo įvykdyta virš 400 branduolinių sprogimų. Tuo metu Semipalatinsko radiacinis fonas viršijo 600k. ir atitiko foną Hirosimoje po bombos sprogimo.
Fonas veikia žmonių genetinių mutacijų lygį.
1,5-2k aukštesnis, nei kitur fonas yra Kazachstano rajonuose.
GB, Suomijos ir Kazachstano tyrimas:
40 šeimų pakitusių genų kiekis 1,8k viršija norma, o jų vaikų ir anūkų genome 1,5 karto. Pražūtinga sveikatai.