Ausų ligos
ŽMONIŲ, SERGANČIŲ AUSŲ LIGOMIS ATPAŽINIMAS
Klausos problemu gali turėti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jos vargina vyresnius . Vaikas, turintis klausos problemu, nuolat klausia, kas sakoma. Paprastai toks vaikas elgiasi triuksmingai ir netgi agresyviai. Jei nėra žinoma, jog vaiką vargina klausos problemos, galima greitai susinervinti. Vyresnio amžiaus asmuo, turintis klausos problemų, dažnai būna tylus, vengia būti kitu žmoniu draugijoje. Daug žmoniu, turinčiu klausos problemu, nori tai nuslėpti, todėl apsimeta, kad girdi geriau nei ištikrųjų.
Ausies anatomija ir fiziologija
Anatomiįa. Ausį sudaro išorinė ausis, vidurinė ausis su proccesus mastoideus bei vidinė ausis.
Išorinę ausį sudaro aurikulė, klausos kanalas ir būgnelis.
Vidurinoji ausis yra netaisiklinga oro pripildyta ertmė su trimis viduriniosios ausies kauleliais: plaktuku, priekalu ir kilpa.Vidurinės ausies kaulai laisvai sujungti vienas su kitu ir perduoda garso bangas iš būgnelio į ovalujį langelį, kuris sudaro perėjimą į vidinę ausį. Vidurinei ausiai taip pat priklauso processus mastoideus su oro pripildyta ląsteliu sistema (mastoidinėmis ląstelėmis) ir ausies trimitas arba Eustachijaus vamzdis. Trimitas susijęs su nosiarykle, rhinopharyngs, ir padeda palaikyti oro slegio pusiausvyra abiejose bugnelio pusėse. Kai žmogus ryja, oras iš nosiaryklės per trimitą patenka į vidurinę ausį.
Vidinę ausį, labirintą, sudaro du jusliu organai, vienas yra klausos, o kitas pusiausvyros ir pozicijos. Sraigė susijusi su klausa.
Vestibuliarinis aparatas susijęs su pusiausvyra ir pozicija. Jį sudaro vestibulum auri su ale apibūdia visus kausos – iki monės, suslpnėsi nežmiai klausos žodiuo kusos ; mogeglą – ir – yra
Žmogus u gali žmogau algarsus, ir su kauos ė ų ir ų ėl gimto arba k gali did psologiė paraa, plati pdginė ir s Žmogus, kuris gai ir kalbėti krl)
ir iš ų ir kaba yra u oi galiybės.
ąoka r ą ą nuo air nuoar žmogus kadangi klbos to yra skirtings. yra au kųjų dažių klaupraradimo žmogu tų Žmogus girdi, og
Mechaninis klausos praradimas
Mechaninio arba konduktyviojo klausos praradimo atveju sutrikimas yra tose ausies dalyse, kurios mechaniškai perduoda garsą. Taigi klausa prarandama dėl išorinės ausies, vidurinės ausies su labirintų langeliais ligos arba dėl ligų kombinacijos.
Mechaninį klausos praradimą gytyti paprastai lengviau nei neurogeninį, nes sutrikimą išorinėje bei vidurinėje ausyje įmanoma gydyti chirurginiu būdu. BE to, klausos aparatas padeda mechaninio klausos praradimo atveju, kadangi garso atskyrimas labai pagerėja, kai pakankamai padidėja garso stiprumas.
Neurogeninis klausos praradimas
Neurogeninio arba persepcinio klausos praradimo atveju garsas yra nesuvokiamas, nors jis perduodamas normaliai. Tokio tipo klausos praradimas kyla dėl vidinės ausies ligų (sraigės ligų) arba dėl nervus acusticus pažeidimo (retrokochleinių ligų).Garsas teisingai perduodamas per išorinę bei vidurinę ausį, tačiau vėliau arba neteisingai perduodamas toliau į nervus acusticus. Pritaikyti klausos aparatą pacientams su tokiu klausos praradimu sunkiau nei pacientams su mechaniniu klausos praradimu. Tačiau klausos aparatas dažnai padeda tokiems žmonėms bent truputį pagerinti klausą.
Sraigės(cochlea) sužeidimai dažnai pažeidžia diskatinius garsus, todėl kalba girdima ne tokia aiški. Šalia esantis triukšmas taip pat labai trikdo. Klausos aparato nauda priklauso nuo to, ar kalbos atskyrimas pagerėja, kai padidėja garso stiprumas.
Informacija apie kšmo keli sužalojimus
Garso užterštumas tapo didele problema moje visuomenėje. Daugelyje darbo vietų yra didelis triukšmo lygis, ypač pramonės įmonėse., pavyzdžiui, laivų statykloje arba mechaninėse dirbtuvėse, taip pat oro uostuose. Daugeliui žmonių del dideio triukšmo lygio darbe palaipsiui susilpnėja klaa. Klausą galima prarasti ir per sprogimus arba elaiming atsit, kai kliudoma galva. Svarbi įmonių sveikatos priežiūros tarnybos uždis informuoti žmones, kaip galima apriboti klausos sužalojimo pavojų, kylantį dėl triukšmo. Galima apsgoti mašias ir pasirūpinti, kad dirbantieji naudotų būtiną truką slopinančią įrangą, kaip ausų kakus, ausines ar šalmus. Taip arb žmėms, dirbantiems triukšme, dao pertakėles. Be to, reiki identifikuoti bei eliminuoti pavojaus momentus. bo pikos įsamuose ir kai kuriuose kituose įstatymuose paprastai būna nuostatos del triukšmo keliamų sužeidimų prevencijos, o Darbo inspekcijos sudaro nuorodas del triukšmo darbo vietoje ir dėl sužalojimų prevencijos.
Triukšmas iš labai judrios gatvės gali būti didelė gerovės problema ypač žmonėms, gyvenamtiems netoli jos. Toks triukšmas irgi kelia pavoju klausai. Aukštos tvoros, apsaugančios nuo triukšmo ir kitokio už-terštumo, gali sumažinti žalingus poveikius. Motorizuoti įrankiai irgi kelia sveikatai pavojingą triukšmą, o ausų kamštukai bei ausinės yra svarbi apsauga.