Bendroji anestezija (konspektas)
Anestezija
Visiškas jutimų praradimas ir atsako į aplinkos dirgiklius nebuvimas.
Analgezija
Sumažintas arba išnykęs skausmo pojūtis bei atsakas į skausminius dirgiklius.
Bendrinė anestezija yra dirbtinai sukeltas grįžtamas CNS slopinimas. Jos dalys:
- narkozė (sąmonės išnykimas);
- analgezija (skausmo išnykimas arba sumažėjimas);
- miorelaksacija (skersaruožių raumenų atsipalaidavimas);
- neurovegetacinė blokada (vegetacinių funkcijų slopinimas).
Bendrinė anestezija yra pakankama, kai yra trys dalys: 1) narkozė (miegas); 2) nejautra (analgezija); 3)raumenų relasacija. Papildomai galima atlikti ir neurovegetacinę blokadą, tai priklauso nuo operacijos apimties ir vietos.
Bendrinę anesteziją galima sukelti, vartojant
- vieną anestetiką (mononarkozė),
- kelis skirtingus anestetikus (daugiakomponentė anestezija),
- derinant bendrinius anestetikus su vietiniais anestetikais (mišrioji),
- derinant bendrinius anestetikus su vaistais, veikiančiais tam tikrą bendrinės anestezijos komponentą (kombinuotoji anestezija).
Pagal medikamento patekimo kelią, bendroji anestezija skirstoma į:
- Inhaliacinę
- kaukinę,
- endotrachėjinę,
- endobronchinę,
- laringinę.
- Neinhaliacinę
- intraveninę,
- intramuskulinę (raumeninę),
- rektalinę.
Neuroleptanalgezija
- Pacientas yra ramus
- Sumažėjęs motorinis aktyvumas
- Sumažėjęs/išnykęs baimės jausmas
- Abejingumas aplinkai, esant sąmonei.Pacientas vykdo paliepimus.
- Vaistai: neuroleptikas (droperidolis) kartu su opioidiniu analgetiku (fentanilas).
Disociacinė anestezija
Būklė, kuriai būdinga sedacija, nejudrumas, amnezija ir išreikšta analgezija.
Gali sukelti ketaminas, naudojamas vienas.
1920 m. A. Guedelis pasiūlė bendrinės anestezijos požymių sistemą. Išskirtos 4 anestezijos stadijos:
- Analgezijos – prasideda nuo eterio inhaliacijos pradžios iki sąmonės praradimo. Sumažėja skausmo jutimas, tačiau išlieka sąmonė ir vegetacinės reakcijos.
- Sujaudinimo – nuo sąmonės praradimo iki gilaus ir ritmiško kvėpavimo pradžios. Jai būdingas psichomotorinis sujaudinimas, dažnas švokščiantis kvėpavimas, ašarojančios akys, platūs, gerai reaguojantys į šviesą vyzdžiai; arterinė hipertenzija, tachikardija, suaktyvėję rijimo, kosulio, vėmimo refleksai.
- Chirurginės anestezijos – trunka iki kvėpavimo paralyžiaus.
- Pirmas lygis – nuo gilaus ir ritmiško kvėpavimo pradžios iki akių obuolių judesių išnykimo.
- Antras lygis – nuo akių obuolių judesių išnykimo iki tarpšonkaulinių raumenų paralyžiaus pradžios.
- Trečias lygis – progresuoja tarpšonkaulinių raumenų paralyžius.
- Ketvirtas lygis – nuo visiško tarpšonkaulinių raumenų paralyžiaus iki diafragmos paralyžiaus.
- Perdozavimo – trunka nuo diafragmos paralyžiaus iki kvėpavimo sustojimo ir mirties. Jos metu visi refleksai išnyksta, akių vyzdžiai maksimaliai platūs.
Anesteziologija (gr. an – ne, esthesis- jutimas, logos – mokslas) – mokslas apie nejautrą.
Ši disciplina apima 1) pacientų paruošimą operacijai ir anestezijai; 2) vietinius ir bendrinius nuskausminimo būdus, 3) gyvybinių funkcijų stebėjimą ir jų korekciją anestezijos metu, 4) skausminių sindromų diagnostiką ir jų gydymą.
Reanimatologija (lot. re – grąžinti, anima – dvasia) – mokslas apie gaivinimą.
Reanimacija – organizmo gaivinimo procesas, kuriuo siekiama atstatyti ir palaikyti gyvybines organizmo funkcijas.
Kritinės būklės – žmogaus gyvybei pavojingos būklės, pasižyminčios kritiniu kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos bei kitų organizmo funkcijų sutrikimu, kurioms esant reikia imtis gaivinimo bei kitų intensyvios terapijos metodų, norint išvengti mirties.
Intensyvi terapija – gydymo priemonės, taikomos siekiant stabilizuoti ir palaikyti sutrikusias pagrindines organizmo funkcijas.