Biologinis kaupimasis
Apie jį galima kalbėti jeigu teršalai kaupiasi mitybinėse grandinėse ar tarpiniuose lygmenyse. Konkretus cheminis junginys patenka į gyvąjį organizmą su maistu. Biologinis kaupimasis kitaip vadinamas bioakumuliacija. Intensyviausias biologinis kaupimasis vyksta vandens ekosistemose. Jeigu teršalo koncentracija vandenyje lygi 1, tai dumbliuose ir bakterijose ši koncentracija gali pasiekti 100, uodo lervose apie 1000, o žuvyse – 12000. Paukščiai gali sukaupti iki 100000. Kuo aukštesnis mitybinis lygis, tuo aukštesnė koncentracija. Sausumoje biologinis kaupimasis yra mažesnis. Stambiame plėšrūne, lyginant su žaliojo augalo teršalo koncentracija retai viršija 1000. Tokie augalai kaip samanos ir kerpės yra linkę kaupti aplinkoje esančius teršalus. Jie vadinami bioindikatoriais. Žmoguje biologinis kaupimasis susijęs su tam tikrais organais, t.y. vieni teršalai linkę kauptis inkstuose, kiti kepenyse ar kauluose. Yra pasitaikę atvejų, kai ekologinių krizių metu teršalai aptinkami ir motinos piene.