Biomasė energijai gauti
Medienos kurui gali būti naudojama menkavertė malkinė mediena, medienos perdirbimo pramonės atliekos ir miško kirtimo atliekos. Pastaruoju metu šalies miškuose kasmet buvo iškertama medienos apie 5 mln. m3, iš to skaičiaus apie 700 tūkst. m3 sudaro malkinė mediena. Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis artimiausiais metais nedarant miškui žalos galima būtu padidinti kirtimų apimtis iki 6,2 mln. m3 per metus.
Vykdant pagrindinius ir tarpinius miško kirtimo darbus susidaro daug atliekų. Tai smulkūs stiebai, medžių viršūnės, kelmai, šakos, žievė ir pan. Didesnė dalis šių atliekų galėtų būti panaudota kurui.
Apskritai kirtimo atliekų naudojimas kurui turi vieną svarbų ir neginčijamą privalumą. Tai naujų darbo vietų sukūrimas kaimo vietovėje, kur užimtumo problema ypač aktuali.
Atliekos, susidarančios medienos perdirbimo pramonėje, yra kitas kuro šaltinis. Pagal statistinius duomenis 1997 m. tokių atliekų buvo per 675 tūkst. tonų. Dalis jų (113 tūkst. t) buvo sunaudota gamyboje, dalis (130 tūkst. t) išvežta į sąvartynus arba sunaikinta. Likę 432 tūkst. t galėjo būti panaudoti kurui. Įvertinus tai, kad statistiniai duomenys ne visada tiksliai atspindi tikrąją padėtį, galima teigti, kad visi tinkami kurui medienos ištekliai dabar sudaro per 600 ktne.
Nors medienos kuras naudojamas Lietuvoje nuo neatmenamų laikų, tačiau deginti didesnės kaip 500 kW galios centralizuoto šilumos tiekimo katiluose pradėtas tik prieš šešerius metus. Per šį laikotarpį bendra mediena kūrenamų katilų galia pasiekė 120 MW. Susikūrė firmos, gaminančios medienos kurui skirtus katilus arba galinčios rekonstmoti esamus katilus įrengiant specialias pakuras ir taip pritaikant juos medienai deginti. Didžiausia iš tokiu firmu yra AB “Kazlu Rūdos metalas”, kuri, bendradarbiaudama su užsienio partneriais, pasitelkė pažangias technologijas ir išplėtė savo veiklą toli už respublikos ribu.
Statant pirmuosius medienos kurą naudojančius katilus ir rekonstruojant esamus didelės pagalbos buvo sulaukta iš Švedijos vyriausybės. Glaudžiai bendradarbiaujama šioje srityje su Švedijos nacionaline energijos administracija ir šiuo metu.
Didžiausias ekonominis efektas naudojant medienos kurą buvo gautas medžio apdirbimo įmonėse, kurios degino gamybos metu susidariusias medienos atliekas – tai reiškia, kad kuras joms nekainavo. Pastaruoju metu daugumoje vietovių, kuriose susidaro didesni medžio atliekų kiekiai, jau yra medienos kurą naudojančių katilinių. Kitos katilinės kurą (pjuvenas ir specialiai susmulkintas medžio atliekas – skiedrą) turi atsivežti iš toliau esančiu tiekėjų, o tai gerokai didina jo kainą. Kai kur dėl šios priežasties, taip pat padidėjusios paklausos, skiedros kaina priartėjo prie mazuto kainos ar net prašoko ją ir medienos kuras tapo nekonkurentabilus. Todėl statant naujas medieną deginančias katilines būtina atlikti kruopščią analizę ir įvertinti galimą kuro kainos pasikeitimą ateityje, kad investicija į tokio projekto įgyvendinimą ekonomiškai būtu pateisinama.
Medienos kuro ištekliai gali būti papildyti įveisiant energetinių želdinių, šiuo atveju – greitai augančių medžių ar krūmų plantacijas.
Išsamūs šios srities tyrimai yra atliekami Lietuvos miškų institute. Pirmoji pramoninė energetinių želdinių plantacija numatoma įveisti Kauno rajone, išeksploatuotame Ežerėlio durpyne. Ketinama kasmet apželdinti po 20-30 hektarų. Augalams tręšti bus naudojamas Kauno vandenvalos įmonėje susidarantis nutekamųjų vandenų dumblas. Taip bus pasiekti du tikslai – užauginta kurui tinkama mediena bei utilizuotas nuotekų dumblas, kurio negalima panaudoti žemės ūkio kultūroms tręšti dėl didelės sunkiųjų metalų koncentracijos.
Energetinių želdinių grupei priklauso ir žoliniai augalai. Susidomėjimas šiais augalais Lietuvoje ypač išaugo pastaraisiais metais. Tai iš dalies lėmė atsiradę dideli žemės ūkyje nenaudojamų konservuotinų žemių Įvairiais vertinimais tokų yra apie 300-500 tūkst. hektarų. Dalies šių plotų panaudojimas energetinių žolinių augalų pasėliams padėtu spręsti žemės konservavimo ir energijos gamybos klausimus. Lietuvos žemdirbystės ir Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutuose atliekami tyrimai įvertinant įvairių augalų, kaip kanapės, geltonžiedis ir baltasis bakūnas, topinambai, saulėgrąžos, nendrės ir kt., panaudojimo energijos gamybai galimybes. Nagrinėjamos auginimo ir derliaus nuėmimo techtiologijos, augalų paruošimo kurui, reikiamų įrengimų parinkimo ir kiti klausimai. Pirminiais vertinimais energiją iš tokių augalų gaminti būtų problematiška dėl didelės savikainos.
Kalbant apie energijos gamybą iš žemės ūkio atliekų būtina paminėti šiaudus. Statistinių duomenų apie susidarančius šiaudų kiekius nėra. Tačiau jį galima apskaičiuoti pagal grūdinių kultūrų pasėlių plotus, derlingumą bei atskirų rūšių augalų grūdų ir šiaudų santykį. Tokiais skaičiavimais nustatyta, kad šalyje kasmet užauginama apie 3,5-4,0 mln. t šiaudų. Tačiau ne visi šiaudai surenkami. Dalis jų lieka dirvoje, sutrupa, išsibarsto ir yra prarandami. Kita dalis panaudojama gyvulių pašarui ir pakratams. Kitų šalių patirtis rodo, kad apie 10-12 proc. bendro šiaudų kiekio būtų galima panaudoti energijai gaminti, t.y. apie 400 000 tonų. Toks šiaudų kiekis maždaug atitiktų 134 ktne energiją.
Lietuvoje šiaudais didesni katilai imti kūrenti nuo 1996 m., kai Pasvalio rajono Narteikių žemės ūkio mokykloje finansuojant PHARE programai buvo sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti pirmasis 1 MW galios šiaudais kūrenamas katilas. Vėliau Pasvalio rajono Grūžių Vaškų ir Lavėnų gyvenvietėse buvo sumontuoti dar keturi mažesnės, 470 kW galios, katilai. Ekonomiškai šių katilų pastatymas visiškai pasiteisino, nes daug brangesnis krosnių kuras buvo pakeistas pigesniu šiaudų kuru.
Dar dažnai pavasarį ir rudenį kaimo vietovėse galima pamatyti deginamas šiaudų stirtas, nors tai yra draudžiama įstatymu ir už tokį elgesį gresia baudos. Šiaudų panaudojimas kurui padėtų išspręsti perteklinių šiaudų likvidavimo problemą ir prisidėtų prie atmosferos teršimo mažinimo.
Puslapiai: 1 2