Būdvardis
Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?
Aukštas status kalnas; tvirtas, tuščias, stiklinis, storas butelis; giedras, žydras, tamsus, saulėtas, šviesus dangus; graži, kvapni, gležna, raudona gėlė…
Būdvardžiai gali reikšti spalvą (geltonas, žalias); formą (apvalus, pailga); skonį (sūrus, saldi); medžiagą, iš kurios daiktas padarytas (medinis, varinis); išorines ypatybes (aukštas, liekna); vidines ypatybes (gudrus, draugiška); įvairias kitas ypatybes (ankstyvas, bendras, sunkus).
Būdvardžiai kaitomi giminėmis (baltas- balta), skaičiais (baltas- balti) ir linksniais (tvarkingas, tvarkingo, tvarkingam, tvarkingą, tvarkingu, tvarkingame).
Būdvardis žodžių junginyje ir sakinyje derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu.
Storas ąžuolas, storo ąžuolo, storam ąžuolui, storą ąžuolą…
Aukšta pušis, aukštos pušies, aukštai pušiai, aukštą pušį…
Būdvardžių reiškiamos daikto ypatybės nevienodos: vienos vidinės, kintamos, įvairiai vertinamos ir keičiamos, pvz.: geras vaikas, gražus oras, protinga moteris. Vieniems tas pats daiktas gali būti geras, kitiems – labai geras, tretiems – apygeris, o dar kitiems – geriausias. Pagaliau tas pats daiktas vienomis aplinkybėmis gali būti geras, o kitomis – blogas. Tokie būdvardžiai, kurių reiškiama ypatybė yra kintama ir gali būti įvairiai vertinama, vadinami kokybiniais.
Kiti būdvardžiai reiškia ypatybę, griežtai apibrėžtą santykio su kitais daiktais ir reiškiniais. Ji visiems ir visais atvejais ta pati, pvz.: medinis stalas (man, tau, jam; vakar, šiandien ir visada, nei mažiau, nei daugiau), vakarinis laikraštis, pieniška sriuba, vilnonė suknelė. Šie būdvardžiai vadinami santykiniais. Visi jie yra dariniai. Kokybinių būdvardžių esti ir darinių, bet didžioji dalis – tai paprastieji žodžiai.
Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai žymi skirtingas daiktų ypatybes, rodomas ir būdvardžių gramatinių požymių skirtumo.
| Gramatiniai požymiai | Kokybiniai būdvardžiai | Santykiniai būdvardžiai |
| Laipsniavimas | + | - |
| Įvardžiavimas | + | - |
| Daryba su priešdėliais apy-, po-, priesagomis -okas, -utis, -ytis ir kt. | + | - |
| Nederinamoji būsenos forma (istorinė bevardė giminė) | + | - |
| Prieveiksmių daryba su -ai ir -yn | + | - |
Pastaba. Kokybiniai būdvardžiai kartais gali ir neturėti kokio nors lentelėje nurodyto gramatinio požymio, pvz.: nėščia, bergždžia, gyvas ,,dar nemiręs”, kniūbsčias ir kt. nelaipsniuojami, nes tai nesuderinama su tikrove, bet potencinė laipsniavimo galia yra, pvz., bergždžias darbas, bergždžios pastangos gali būti įvairaus laipsnio. Taip pat gyvas ,,vikrus, judrus” (gyvas – gyvesnis – gyviausias). Tie kokybiniai būdvardžiai, kurie dėl aiškių priežasčių nelaipsniuojami, nuo santykinių vis tiek atsiskiria galėjimu turėti įvardžiuotines formas (bergždžioji, nėščioji, kniūbsčias, gyvasis).
Būdvardžių skaičiai
Būdvardžių, kaip daiktavardžių, yra du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita.
Gražus- gražūs, saldus- saldūs, puikus- puikūs, tylus- tylūs, didelis- dideli, švelni- švelnios…
Jei būdvardis yra vienaskaitos, tai vardininke rašome -us (koks?), o jei daugiskaitos, vardininke rašome -ūs (kokie?).
Būdvardžių giminės
Būdvardžiai gali būti vyriškosios ir moteriškosios giminės.
Baltas- balta, stropus- stropi, tvarkingas- tvarkinga, aukštas- aukšta, šaltas- šalta…
Būdvardžiai gali būti ir bevardės giminės. Būdvardžiai su galūne -is (medinis, apyjaunis) bevardės giminės neturi. Bevardės giminės būdvardžiai rodo nuo daikto atsietą ypatybę.
Čia vėsu.
Ten gera gyventi.
Būdvardžiai gali būti paprastieji (baltas, balta, drąsus, drąsi) ir įvardžiuotiniai (baltasis, baltoji, drąsusis, drąsioji). Bevardės giminės būdvardžiai ir nelaipsniuojami būdvardžiai įvardžiuotinių formų neturi.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų arba vieną daiktų rūšį iš kitų rūšių. Kartais įvardžiuotiniai būdvardžiai tik pabrėžia žinomą daikto ypatybę.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai yra susidarę, paprastiesiems būdvardžiams susiliejus su įvardžiais jis, ji. Tačiau daugelio linksnių darybos taip paprastai negalima paaiškinti.
gero+jo = gerojo;
gerą+jį = gerąjį;
gerų+jų = gerųjų.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai gali būti įvairių laipsnių (jaunesnysis, jaunesnioji, jauniausiasis, jauniausioji).
Apie įvardžiuotinių būdvardžių galūnių rašybą skaitykite „Įvardžiuotinių formų galūnių rašyba”.
| Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas | ||||
| Vyriškosios giminės linksniavimas | ||||
| Vienaskaita | ||||
| V. | gerasis | žaliasis | gražusis | geresnysis |
| K. | gerojo | žaliojo | gražiojo | geresniojo |
| N. | gerajam | žaliajam | gražiajam | geresniajam |
| G. | gerąjį | žaliąjį | gražųjį | geresnįjį |
| Įn. | geruoju | žaliuoju | gražiuoju | geresniuoju |
| Vt. | gerajame | žaliajame | gražiajame | geresniajame |
| Š. | gerasis | žaliasis | gražusis | geresnysis |
| Daugiskaita | ||||
| V. | gerieji | žalieji | gražieji | geresnieji |
| K. | gerųjų | žaliųjų | gražiųjų | geresniųjų |
| N. | geriesiems | žaliesiems | gražiesiems | geresniesiems |
| G. | geruosius | žaliuosius | gražiuosius | geresniuosius |
| Įn. | geraisiais | žaliaisiais | gražiaisiais | geresniaisiais |
| Vt. | geruosiuose | žaliuosiuose | gražiuosiuose | geresniuosiuose |
| Š. | gerieji | žalieji | gražieji | geresnieji |
| Moteriškosios giminės linksniavimas | ||||
| Vienaskaita | ||||
| V. | geroji | žalioji | gražioji | geresnioji |
| K. | gerosios | žaliosios | gražiosios | geresniosios |
| N. | gerajai | žaliajai | gražiajai | geresniajai |
| G. | gerąją | žaliąją | gražiąją | geresniąją |
| Įn. | gerąja | žaliąja | gražiąja | geresniąja |
| Vt. | gerojoje | žaliojoje | gražiojoje | geresniojoje |
| Š. | geroji | žalioji | gražioji | geresnioji |
| Daugiskaita | ||||
| V. | gerosios | žaliosios | gražiosios | geresniosios |
| K. | gerųjų | žaliųjų | gražiųjų | geresniųjų |
| N. | gerosioms | žaliosioms | gražiosioms | geresniosioms |
| G. | gerąsias | žaliąsias | gražiąsias | geresniąsias |
| Įn. | gerosiomis | žaliosiomis | gražiosiomis | geresniosiomis |
| Vt. | gerosiose | žaliosiose | gražiosiose | geresniosiose |
| Š. | gerosios | žaliosios | gražiosios | geresniosios |
Būdvardžių laipsniai
Būdvardžių formos, kurios rodo skirtingą tos pačios ypatybės kiekį, vadinamos būdvardžių laipsniais.
| Pagrindiniai ir pereinamieji laipsniai | Ką jie rodo | Pavyzdžiai |
| Nelyginamasis | Daikto ypatybę be jokio lyginimo. | geras, gera |
| Aukštėlesnysis | Didesnį negu nelyginamojo laipsnio ypatybės kiekį ir mažesnį negu aukštesniojo laipsnio | gerėlesnis, gerėlesnė |
| Aukštesnysis | Vieno daikto didesnį ypatybės kiekį negu kito daikto tos pačios ypatybės. | geresnis, geresnė |
| Aukščiausiasis | Vieno daikto iš kelių lyginamų daiktų didžiausią kurios nors ypatybės kiekį. | geriausias, geriausia |
| Visų aukščiausias | Patį didžiausią, koks gali būti, daikto ypatybės kiekį. | pats geriausias
|