Chromosomų porų elgesys
Šis atradimas turėjo ypatingą įtaką augalų biosistematikai. Pavyzdžiui, rūšių pora -diploidas AA ir tetraploidas PPQQ – abu mejozėje sudaro tik bivalentus. Jų tarprūšinis triploidinis hibridas APQ mejozėje sudaro vienodus bivalentų ir univalentų skaičius. Samprotaujant, kad diploido genomas A yra identiškas vienam iš tetraploido genomų P ar Q, seka, kad diploidas – tetraploido protėvis. Remiantis geno,slopinančio multivalentus, atradimu, aišku, kad triploido APQ bivalentai nėra A-P, A-Q, bet bivalentas P-Q, netgi jei tetraploidas tokio neturėjo. Šiuo atveju diploidas nebus tetraploido protėvis. Žinoma daug atvejų, kai aiškūs amfidiploidai pasirodė besą diploidizuoti segmentiniai alopoliploidai, taip nuvertinant biosistematinį tyrinėjimą. Norint atskirti tas dvi situacijas, reikia tirti augalų, turinčių tiktai vieną kiekvieno genomo tipą ir esantį poliploide, mejozę – P-Q paskutiniame pavyzdyje. Tokie augalai gali egzistuoti, kaip savaiminiai hibridai arba atsirasti dirbtinės hibridizacijos būdu iš diploidų arba kryžminantis polihaploidams iš eksperimentinės poliploidų produkcijos. Bet tai maža tikimybė.
Tradiciniai genomo analizės metodai mokslininkų labai nedomina, ypač kai plačiai paplitę genai, slopinantys multivalentinės formacijos. Kai kurių grupių, ypač Poaceae, multivalentinės formacijos – taisyklė, bet kitos grupės (Brassicaceae, paparčiuose) jas turi retai arba dar neaptiktos. Tokių taksonų genomo analizė, studijuojant hibridų sinapsę, būna sėkminga. Ji puikiai panaudota paparčių, ypač Dryopteris, Polystichum, Polypodium ir Asplenium genčių tyrimui. Gerai žinomi šių genčių rūšių ir jų protėvių ryšiai. Ekonomiškai svarbių grupių tokių, kaip Poaceae, kur diploidiniai hibridai ar polihaploidai daugeliu atvejų negaunami, genomo analizės ateitis tikriausiai priklauso nuo technikos vystymosi. Tokios, kaip izozimo tipų analizė arba GIEMSA nusidažymo tipai, vertingi genomo apibūdinimui.
Puslapiai: 1 2