Civilinė atsakomybė
Civilinė atsakomybė – taip pat yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Bendrojoje teisėje civilinė atsakomybė yra dviejų atskirų institutų, t.y. sutarčių teisės ir deliktinės teisės sudėtinė dalis.
Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigų suma, kurią turi sumokėti sutartį pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už padarytą žalą.
Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip pareiga pagal pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas atsižvelgiant tiek į sutarčių, tiek į deliktinę teisę, yra nuostolių atlyginimas.
Sutartinė bei deliktinė atsakomybė turi kelis bendrus bruožus. Visų pirma šios abi atsakomybės rūšys yra turtinės prievolės, kur kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o skolininko pareiga tą reikalavimą įvykdyti. Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad taikant bet kurią iš jų siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padarytą žalą, t.y. , kad jis būtų tokioje padėtyje, kurioje būtų buvęs tinkamai įvykdžius sutartį. Be to, tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdžio praradimus.
Civilinę atsakomybę galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme.
Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kada viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartinės prievolės ar kitokius pažeidimus.
Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiškinama kaip deliktinė atsakomybė.
Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis. Šias poveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė.
Civilinė atsakomybė yra tik kaip prievolė atlyginti padarytus nuostolius. Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas – nuostolių atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esant sutarties pažeidimui. Šios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija.
Esant pasikėsinimui į privatų asmens interesą, jam tuo yra padaroma žala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilinį ieškinį. Tokio ieškinio tikslas – atstatyti nukentėjusiojo padėtį, kompensuojant patirtus nuostolius.
Pagal vadovėlį “Civilinė teisė” civilinė atsakomybės apibrėžimas skamba taip : “Atsakomybė – prievolė atlyginti žalą arba nuostolius, sumokėti netesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga tai, kad ji yra viena iš įstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas; ji pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl žalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementu: ji įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.”[1]
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,kurios viena šalis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą ar sumokėti netesybas.
Civilinė atsakomybė-tai prievolė kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, taip pat neleistinu būdu ar neleistinomis priemonėmis įgyvendinant savo teises t.y. piktnaudžiaujant teise. Pareiga įvykdyti sutartį atsiranda sudarytos sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties pažeidimo pagrindu.
Taigi civilinė atsakomybė yra aiškinama kaip prievolė. Veikimas arba neveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė,pažeidžia asmens turtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą.
Civilinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Tačiau ne bet kokia kompensacija reiškia civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtos veikos. Tai reiškia , kad ji atsiranda neįvykdžius tam tikros įstatymu ar sutartimi numatytos pareigos, arba realizuojant savo teisę įstatymui priešingu būdu. Taigi civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika. Tačiau kartais pareiga kompensuoti padarytą žalą gali atsirasti ir nesant neteisėtai veikai. Todėl žala padaryta teisėtais veiksmais nėra civilinė atsakomybė. Tai tik šios padarytos žalos kompensavimas.
Taigi civilinė atsakomybė suvokiama kaip turtinė prievolė, turinti jai būdingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteisėto veikimo arba neveikimo.
[1] Civilinė teisė. “Vijusta”. Kaunas 1997, psl.425.
Susiję įrašai:
- Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir konstitucinė justicija
- Teisės teorija (konspektas)
- Nekilnojamojo turto plėtotės strategija
- Turto vertinimo problemos sprendimų vykdymo procese
- Turto vertinimas paimant jį visuomenės poreikiams