Daiktavardis

Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?

Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio dalykas yra pavadinamas daiktavardžiu, visi šios kalbos dalies žodžiai skirstomi į dvi grupes: į konkrečiuosius ir abstrakčiuosius daiktavardžius. Konkrečiaisiais daiktavardžiais vadinami daiktavardžiai, reiškiantys įvairius konkrečius objektyviosios tikrovės daiktus, gyvas būtybes, reiškinius. Reikšmės ir kai kurių gramatinių ypatybių požiūriu konkretieji daiktavardžiai irgi nėra visiškai vienodi. Vieni jų reiškia daiktus, kurie gali būti skaičiuojami (namas, stalas, knyga, pieštukas, brolis, sesuo, lydeka, diena, naktis, pavasaris). Abstraktieji daiktavardžiai yra tie, kuriais pavadinami ne konkretūs daiktai, o abstrakčios sąvokos, daiktiškai suvokiami veiksmai, būsenos, ypatybės ir požymiai (esmė, drąsa, garbė, ilgesys, nuovargis, bėgimas, grožybė, ramumas). Abstraktieji daiktavardžiai paprastai skaičiais nekaitomi. Dauguma jų turi vienaskaitos formą ir tik vienas kitas yra daugiskaitinis (atostogos, kautynės, laidotuvės, vedybos). Abstraktieji daiktavardžiai nesudaro junginių su kiekiniais skaitvardžiais, ir tik vienas kitas jų gali būti pasakomas su neapibrėžtą kiekybę reiškiančiais prieveiksmiais (daug naudos; mažai naudos; tiek graužaties; kiek garbės). Kai kurie abstraktieji daiktavardžiai yra linkę konkretėti. Pakitus jų reikšmei, pasikeičia ir morfologinės savybės: buvęs vienaskaitinis abstraktusis daiktavardis tampa kaitomas skaičiais (plg.: vargas - vargai, rūpestis - rūpesčiai, sielvartas - sielvartai, džiaugsmas - džiaugsmai).

Kitu požiūriu daiktavardžiai skirstomi į bendrinius ir tikrinius.

Bendrinis daiktavardis reiškia daiktą kaip tokių pat daiktų visumos atstovą. Pvz., miestas žymi tai, kas bendra visiems miestams, o Vilnius - unikalus miestas, Lietuvos sostinė. Bendriniai daiktavardžiai – tai apibendrinti vienarūšių daiktų, gyvų padarų ar reiškinių pavadinimai (akmuo, džiaugsmas, gėlė, poetas, šuo, žemė, meilė, žaibas). Dauguma bendrinių daiktavardžių (konkretieji) reiškia skaičiuoti galimus dalykus, dėl to kaitomi skaičiais (akmuo – akmenys, vaikas – vaikai, žmogus – žmonės).

Tikriniais daiktavardžiais vadiname tuos daiktavardžius, kurie reiškia daikto, asmens ar dalyko vardą, skiriantį tą daiktą, asmenį ar dalyką nuo kitų tos pačios rūšies daiktų, asmenų ar dalykų. Tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide, o tie jų, kurie vartojami sąlygiškai, tekste išskiriami dar ir kabutėmis. Tikriniai daiktavardžiai – individualūs miestų, upių, ežerų, kalnų, dangaus kūnų, žmonių ir kt. vardai. Saulė, Žemė ir Mėnulis vartojami ir kaip tikriniai, ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Kai kalbama apie astronomijos objektus, sakomi tikriniai vardai, o kai nusileidžiama į žemiškąjį žmogaus gyvenimą, jo buvimo aplinką, šie astronomijos objektai tampa paprastais žmogaus jutimais suvokiamais daiktais, tada jų pavadinimai rašomi mažąja raide, turi mažybines formas (saulė, saulelė, saulytė, mėnulis, mėnuliukas, žemė, žemelė).

Griežtos ribos tarp tikrinių ir bendrinių daiktavardžių nėra. Kalboje kartais pasitaiko, kad tikrinis daiktavardis visiškai atitrūksta nuo savo pirmykštės individualios reikšmės ir imamas vartoti kaip bendras tam tikros rūšies daiktų ar reiškinių pavadinimas. Tuomet jis virsta bendriniu daiktavardžiu. Šitaip iš žmonių pavardžių atsirado tarptautiniai bendriniai daiktavardžiai amperas, brauningas, fordas, kulonas, omas, niutonas, parkeris, rentgenas, vatas, voltas ir kt. Panašiu keliu į kalbą atėjo bendriniai daiktavardžiai donkichotas, donžuanas, krezas, lovelasas, mecenatas, mentorius, tik čia vieno asmens vardas ar pavardė perkelta kitiems asmenims, pasižymintiems panašiomis savybėmis. Ir atvirkščiai, bendriniai daiktavardžiai, jeigu juos imame vartoti individualiems daiktams ar asmenims pavadinti, virsta tikriniais daiktavardžiais, pvz.: Rytai, Vakarai, Rūta, Mėta, Eglė, Gintaras, Linas, Rasa ir kt. Daugelis mūsų krikščioniškųjų vardų, atėjusių į mūsų kalbą iš kitų kalbų, pirmajame šaltinyje irgi galėjo būti vartojami kaip bendriniai žodžiai (plg. Petras - gr. petros „uola, akmuo”, Paulius - lot. paulus „mažas”, Klemencija - lot. clementia „švelnumas”, Adomas – hebr. adam „žmogus”, Agnė – gr. hagne „tyra” ir kt.

Daiktavardžių skaičiai

Daiktavardžių galūnių keitimas – tai jų kaitymas.

Daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą ir daugiskaitą.

Vienaskaita reiškia vieną daiktą, daugiskaita – daugiau negu vieną.

Kėdė- kėdės, lazda- lazdos, sodas- sodai, mintis- mintys, mokinys- mokiniai, kelias- keliai…

Seniau būta ir dviskaitos, reiškiančios du daiktus, dabar jos tik liekanos šnekamoje kalboje ir grožinėje literatūroje (du vaiku, dvi ranki).

Yra daiktavardžių, kurių vartojama tik vienaskaita. Tai vienaskaitiniai. Jais reiškiami daiktai nėra skaičiuojami. Pvz.: pienas, auksas, gripas, kūryba…

Kai kurių daiktavardžių vartojama tik daugiskaita. Tai daugiskaitiniai. Jais reiškiami daiktai taip pat nėra skaičiuojami. Pvz.: lubos, miltai, lašiniai, kelnės…

Daiktavardžių giminės

Yra dvi daiktavardžių giminės: vyriškoji ir moteriškoji.

Daiktavardžiai, kuriems tinka žodelis tas, yra vyriškosios giminės, o kuriems tinka žodelis ta, yra moteriškosios.

Vyr.g.: stalas, laikrodis, langas, namas, kelias, suolas, takas, sapnas, vardas, vaikas…

Mot.g.: lenta, gėlė, kėdė, mašina, moteris, pavardė, svajonė, grindys, mintis…

Lietuvių kalboje yra daiktavardžių, kurių giminė gali būti arba vyriška, arba moteriška todėl, kad jie įvardija arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės asmenis, pvz.: naktibalda, nenuorama, kerėpla, kūtvėla, elgeta, vėpla…

Dažniausiai jie turi menkinamąją reikšmę ir galūnę -a.

Tikriniai daiktavardžiai reiškia atskirų (konkrečių) asmenų ar daiktų pavadinimus.

Bendriniai daiktavardžiai reiškia bendrus (priklausomus tai pačiai rūšiai) daiktų ar asmenų vardus.

Daiktavardžių linksniai ir klausimai

Daiktavardžiai kaitomi linksniais. Linksnių yra septyni:

Vardininkas        kas?                    (V.kas?, vard.)

Kilmininkas         ko?                     (K.ko?,  kilm.)

Naudininkas        kam?                  (N.kam?, naud.)

Galininkas           ką?                     (G.ką?, gal.)

Įnagininkas          kuo?                   (Įn.kuo?, įn.)

Vietininkas          kur?kame?          (Vt.kur?kame?, viet.)

Šauksmininkas         -                     (Š. -, šauksm.)

Daiktavardžių kaitymas linksniais vadinasi linksniavimas.

Lietuvių kalboje ne visi daiktavardžiai vienodai linksniuojami. Pagal skirtingą linksniavimą jie skirstomi į penkias grupes, arba linksniuotes. Apie tai, kurios linksniuotės yra daiktavardis, sprendžiame iš jo vienaskaitos kilmininko galūnės (ir, žinoma, vardininko).

Linksniuotės	Vienaskaitos vardininko galūnės	Vienaskaitos kilmininko galūnės	Pavyzdžiai
I	-as, -is, -ys	-o	stalas, medis, mokinys
II	-a, -i, -ė	-os, -ės	varna, marti, varlė
III	-is	-ies	dantis, pilis, ašis
IV	-us	-aus	medus, sūnus
V	-uo, -ė	-(en)s, -(er)s	vanduo, piemuo, duktė

Vienaskaita

V.kas? mokinys, duktė.

K.ko? mokinio, dukters.

N.kam? mokiniui, dukteriai.

G.ką? mokinį, dukterį.

Įn.kuo? mokiniu, dukteria.

Vt.kur? kame? mokinyje, dukteryje.

Š.- mokiny, dukterie.

Daugiskaita

V.kas? mokiniai, dukterys.

K.ko? mokinių, dukterų.

N.kam? mokiniams, dukterims.

G.ką? mokinius, dukteris.

Įn.kuo? mokiniais, dukterimis.

Vt.kur? kame? mokiniuose, dukteryse.

Š.- mokiniai, dukterys.

Nelinksniuojamieji daiktavardžiai

Lietuvių kalboje yra ir tokių daiktavardžių, kurių forma nesikeičia. Tai kitų kalbų kilmės žodžiai. Skiriami keli jų tipai:

1. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai, turintys gale kirčiuotus balsius -ė, -i, -o, -u, pvz., ateljė, fojė, Renė, Daladjė; asorti, bigudi,
taksi, žiuri; bistro, bordo, Didro, Hugo, manto; Baku, fru, kakadu, ragu, tabu.

2. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai, turintys gale nekirčiuotus balsius -i, -o, -u. Tokių daiktavardžių labai nedaug, pvz.: ledi, Gandi, spageti, Soči, kredo, maestro (vartojama jau ir linksniuojamoji forma maestras), laso, Neru, zebu.

Tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys moterų pavardes ir turintys gale priebalsį, pvz.: Ana Zegers, Margarita Aliger, Vera Inber, Ita Miuler, Kerstina Kaufman.

Šių daiktavardžių linksnio (kaip ir skaičiaus bei giminės) reikšmė realizuojama sintaksiškai, t.y. gramatinėmis formomis tų žodžių, kurie sakinyje betarpiškai su jais susiję.

Kai kurių linksnių galūnių rašyba

1. Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėse rašome nosines raides. Pvz.: knygą, mokinį, sūnų; eglių, gyvulių, paukščių…

Įsidėmėti! Nosinės raidės niekada nerašome naudininko, vietininko ir šauksmininko galūnėse.

2. Ir vienaskaitos, ir daugiskaitos vietininko galūnė baigiasi -e: medyje, pušyje, eglėje, keliuose, pirkelėse…

Vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos vietininko galūnė yra -uose, moteriškosios giminės daiktavardžių -ose. Pvz.: miškas – miškuose, ranka – rankose…

3. Jei vardininko galūnė ė, tai kur kitų linksnių galūnėse girdime e, ten ir rašome e, o jei vardininko galūnė kitokia (-as, -is, -ys, -us, -a, -i, -uo) – rašome -ia arba -iai.

Lėlė – lėlei, lėlę, lėle, lėles;

varlė – varlei, varlę, varle, varles;

valia – valiai, valią, valia, valias;

giria – giriai, girią, giria, girias;

sesuo – seseriai, seseria;

Išimtis. Duktė – dukteriai, dukteria.

Įsidėmėti! Vardininko galūnėje niekada nerašome -e, -es, -ei.

Pavojingesnių linksnių galūnių rašyba

Žodžiai Linksniai	kelias elnias	banginis dramblys	vyšnia galia	lapė antilopė	lūšis angis
Vns. V.	-(i)as	-is, -ys	-(i)a	-ė	-is
N.			-(i)ai	-ei	-(i)ai
G.	-(i)ą	-į	-(i)ą	-ę	-į
Įn.			-(i)a	-e
Vt.	-yje	-yje	-(i)oje	-ėje	-yje
Dgs. V.	-(i)ai	-(i)ai			-ys
N.	-(i)ams	-(i)ams
G.			-(i)as	-es	-is
Įn.	-(i)ais	-(i)ais
Vt.	-(i)uose	-(i)uose	-(i)ose	-ėse	-yse

Kitų kalbos dalių daiktavardėjimas

Paprastai daiktavardėja būdvardžiai ir būdvardinę reikšmę turintys dalyviai, kai jų reiškiama ypatybė yra labai svarbi, esminė. Reikia skirti tikrą daiktavardėjimą nuo daiktavardinės vartosenos. Daiktavardžio pozicijose (veiksnio ir papildinio) gali atsidurti daugelis būdvardžių, bet nuo to jie nevirsta daiktavardžiais:

Aklas aklą netoli tenuves.

Bepigu plikam peštis, turtingam vogt, o senam meluot.

Jauni šoka - žemė dreba, seni šoka - dantys kleba.

Pastarajame sakinyje jauni yra būdvardis, bet visai kas kita jaunasis, jaunoji. Šiuo atveju jaunasis „jaunikis”, o jaunoji „nuotaka”. Plg. dar kitus daiktavardžius, kilusius iš ypatybę reiškiančių žodžių: stiklinė, peleninė, rašalinė; miegamasis, valgomasis, nelabasis, kuliamoji, greitoji.

Daiktavardžio gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pradinė daiktavardžio forma (vienaskaitos vardininkas).

2. Kalbos dalis (daiktavardis).

3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis).

4. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).

5. Linksniuotė, skaičius ir linksnis.

6. Kuo eina sakinyje.

Juodoj žemėj balta duona auga.

žemėj (žemė) - daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. viet.; v. apl.(kur auga?);

duona – daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. vard.; veiksn. (kas auga?).

Įsidėmėkite. Įvairių knygų, žurnalų, laikraščių, kino filmų, įmonių, draugijų, mašinų ir kiti pavadinimai rašomi ne tik didžiąja raide, bet ir išskiriami kabutėmis. Pvz.: „Užburta karalystė”, „Brisiaus galas”, „Lietuvos aidas”, gamykla „Verpstas”, „Žinijos” draugija, „Žalgirio” stadionas, šaldytuvas „Snaigė” ir kt.

Daiktavardžių daryba

Daugiausia lietuvių kalbos daiktavardžių yra sudaroma su priesagomis. Galūnių vedinių yra žymiai mažiau, o mažiausiai daiktavardžių yra padaryta su priešdėliais.

Su priesagomis ir galūnėmis daiktavardžiai yra daromi iš įvairių kalbos dalių. Šių abiejų rūšių vedinių ir jų pamatinių žodžių reikšmės santykiai yra labai panašūs. Ir galūnių, ir priesagų vedinių darybos reikšmės dažnai esti vienodos arba labai artimos. Todėl aišku, kad ir galūnės vedinys, ir priesagos vedinys, jei jų darybos reikšmė yra ta pati, yra tos pačios darybos kategorijos, nors kito darybos tipo. Semantiniai ryšiai tarp išvestinių daiktavardžių ir jų pamatinių žodžių yra labai įvairūs ir sudėtingi. Skirstant vedinius į darybos kategorijas ir tipus, atsižvelgiama į pačias bendriausias jų darybos reikšmes, siauresnės leksinės-darybinės ar individualiosios darybos reikšmės neaiškinamos.

Formali priesaginių vedinių struktūra yra paprastesnė už galūnių vedinių struktūrą ta prasme, kad priesagos dažniausiai dedamos prie nepakitusios pamatinio žodžio šaknies, o galūnės dažnai reikalauja tam tikro fonologinio pamatinio žodžio šaknies pakitimo. Dėl to galūnių vedinių daryboje yra dažna šaknies balsių kaita, kiek retesnė – metatonija. Pvz.: išdaga (: išdegti), marka (: merkti), nuovarta (: nuversti), pjūvis (: pjauti, pjovė), saga (: segti), sargas (: sergėti), tvanas (: tvinti); alksna (: alksnis), bulvius (: bulvė), pašluostė (: pašluostyti), šiurpis (: šiurpti) ir t. t. Vardažodiniai priesagų ir galūnių vediniai dažniausiai daromi iš darybiškai neskaidomų pamatinių kamienų. Veiksmažodinių priesagų vedinių kamienai irgi daugiausia neišvestiniai. Galūnių vedinių pamatiniais žodžiais labai dažnai eina veiksmažodžiai, padaryti su priešdėliais.

Su priešdėliais daiktavardžiai daromi tik iš daiktavardžių. Daugiausia daiktavardžių yra pasidaroma su priešdėliais pa-, už-, ant-, prie-. Kitų priešdėlių (ap-, be-, iš-, į-, per-, po-, prieš-, pro-) yra po keletą vedinių. Priešdėlinių daiktavardžių darybos reikšmės daugeliu atvejų yra individualios, dažnai lemiamos priešdėlio reikšmės. Pvz.: antkapis „tai, kas ant kapo”, poveržlė ,,tai, kas po veržle”, priegalvis „tai, kas prie galvos”, apyrankė ,,tai, kas apie ranką”, daiktavardžiai nelaimė, nelaisvė, netvarka reiškia pamatiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę: beduonė, bekelė - pasakyto dalyko nebuvimą ir t. t. Didelė dalis priešdėlinių daiktavardžių priklauso tiems patiems semantiniams tipams kaip ir jų pamatiniai žodžiai: iš asmenų pavadinimų sudaromi kiek modifikuoti asmenų pavadinimai, iš laiką žyminčių daiktavardžių – laiką nusakantys vediniai. Pavyzdžiui, su priešdėliais gali būti sudaryti tokie asmenų pavadinimai: patėvis, protėvis, įdukterė, išdukterė, podukra, antžmogis, apydaktaris (plg.: tėvas, duktė, dukra, žmogus, daktaras). Tačiau asmens pavadinimas nėra šių žodžių darybos reikšmė. Tik daiktavardžiuose bekelnis, bepirštis, betvarkis galima įžiūrėti darybinę asmens pavadinimo reikšmę. Šios rūšies vedinių darybos reikšmė yra siauresnė ir priklauso nuo priešdėlio reikšmės: priešdėlių apy-, pa- vediniai (apydaktaris, pameistrys) žymi asmenį, menkiau išmanantį savo darbą už pamatiniu žodžiu pasakytą asmenį, priešdėlio ant- vediniai (antžmogis) - asmenį, viršesnį už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu. Priešdėlių pa-, iš-, į- daiktavardžiai pavadina tikrus ar netikrus pamatiniu žodžiu nusakytų asmenų gimines (patėvis, pabrolys, podukra, išdukterė).

Su šiais priešdėliais galima sudaryti vedinius, nusakančius laiką: pavakarė, povakaris, priešvakaris, perpiečiai, išnakčiai. Bet visų jų pamatiniai žodžiai taip pat žymi laiką (plg.: vakaras, pietūs, naktis).

Priesagų ir galūnių vediniai

Darybos formantas			Pamatinis žodis	Pavyzdžiai
priesaga		galūnė
Veiksmų pavadinimai
-imas			įvairios reikšmės veiksmaž. (išskyrus tuos, kurių bendratyje -yti, o būt.k.l. kamienas priesagos neturi)	augimas, ieškojimas, rengimasis
-ymas			įvairios reikšmės veiksmaž. (tik su -yti, kurių būt.k.l. priesagos neturi)	rašymas, valymas, mokymasis
		-a	įvairios reikšmės veiksmaž.	apklausa, pajuoka, kaita
		-is (vienkartinis veiksmas)	įvairios reikšmės veiksmaž.	poelgis, užpuolis, kirtis
-tis			įvairios reikšmės veiksmaž.	lemtis trintis
-esys			veiksmaž. (garsų ir būsenos)	liūdesys, ūžesys
-smas			veiksmaž. (garsų ir būsenos)	džiaugsmas, trenksmas
-ulys			veiksmaž. (fiziologinių procesų ir būsenos)	kosulys, svaigulys
-yba (-bos)			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	dalybos, statyba
-tynės			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	lenktynės, peštynės
-sena (veiksmo atlikimo būdas			įvairios reikšmės veiksmaž.	eisena, šukuosena
		-as	įvairios reikšmės veiksmaž.	atsakas, juokas
		-ė	įvairios reikšmės veiksmaž.	išmonė, sopė
Veikėjų pavadinimai
-tojas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	artojas, mokytojas
-ėjas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	sėjėjas, veikėjas
-ėlis	menki-namasis atspalvis		veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	apsnūdėlis, išdykėlis
-ikas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	grobikas, švilpikas
-lys			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	kranklys, cyplys, bet seklys
-alas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	plepalas, tarškalas
		-a	įvairios reikšmės veiksmaž.	spauda, užuomarša
-ūnas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	keikūnas, pataikūnas
-tinis			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	auklėtinis, megztinis
-ovas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	palydovas, varovas
-alius			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	tauškalius, šaukalius
-eklis	menki-namasis atspalvis		veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	bambeklis, zirzeklis
-ynė			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	pliauškynė, tauškynė
		-is, -ė (-ys,-ė)	įvairios reikšmės veiksmaž.	plepys,-ė, žliumbis,-ė, čirškė
		-as	įvairios reikšmės veiksmaž.	sargas, naras
		-(i)us, -ė	įvairios reikšmės veiksmaž.	terlius,-ė
Veiksmo rezultato pavadinimai
		-a (-os)	įvairios reikšmės veiksmaž.	nuosėda, skalda
		-as	įvairios reikšmės veiksmaž.	užrašas, graužas
-inys			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	grindinys, rašinys
		-is (-ys)	įvairios reikšmės veiksmaž.	grobis, atspindys
-alas			veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)	skiedalas, viralas
-muo			veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)	dalmuo, dėmuo
-tas			veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)	pluoštas, raštas
-ulys (-iai)			veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)	krešulys, krituliai
-ėsis (-iai)			veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)	degėsis, griuvėsiai
-snis, (-ys)			veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)	kepsnys, dribsnis
		-ė	įvairios reikšmės veiksmaž.	riekė, brydė
-inis			būt.k.l. neveik. r. dalyvis	megztinis, suktinis
Įrankių pavadinimai
-tuvas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	imtuvas, skeltuvas
-iklis			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	jungiklis, variklis
		-as	veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	apavas, šluostas
-tas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	kaltas, varžtas
-tukas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	pieštukas, trintukas
-alas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	uždangalas, apmušalas
-yklė			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	pustyklė, rodyklė
-tuvė			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	keptuvė, trintuvė
-eklis			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	grūdeklis, žarsteklis
-klas			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	arklas, irklas
-klė			veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	važiuoklė, vėduoklė
		-a	veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)	pakaba, įmova
Vietų pavadinimai
-ynas			daiktav.	eglynas, žirgynas
-ynė			daiktav. būdv. veiksmaž.	purvynė, kirmėlynė dykynė, žydrynė landynė, maudynė
-inė			daiktav.	malkinė, sviestinė
-ykla			veiksmaž.	mokykla, siuvykla
-tuvė			veiksmaž.	dirbtuvė, spaustuvė
-uma			būdv.	dykuma, plokštuma
-iena			daiktav. (kultūrinių augalų pavadinimai)	rugiena, bulviena
-idė			daiktav. (naminių gyvulių pavadinimai)	karvidė, veršidė)
-ija			daiktav. (asmenų pavadinimai)	girininkija, eigulija
-ystė			daiktav. (asmenų pavadinimai)	karalystė, kunigaikštystė
		-a	veiksmaž. daiktav. būdv.	prieglauda, perėja alksna „alksnynas” klampa „klampynė”
		-is	veiksmaž.	guolis
Ypatybių pavadinimai
-umas			laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal.	aukštumas, gerumas, lankomumas, būtinumas
-ybė			laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal. daiktav.	aukštybė, gerybė, būtinybė brolybė, pilietybė
		-is	laipsniuojami būdv.	grožis, tamsis
-ystė			daiktav. (asmenų pavadinimai) laipsniuojami būdv.	jūreivystė, daržininkystė jaunystė, kvailystė
-enybė			laipsniuojami būdv.	brangenybė, sunkenybė
-ulys			laipsniuojami būdv.	godulys, nuobodulys
-atvė			laipsniuojami būdv.	jaunatvė, senatvė
-ovė			laipsniuojami būdv. daiktav.	gerovė, bendrovė vergovė
		-a	laipsniuojami būdv.	drąsa, tyla
		-as	laipsniuojami būdv.	narsas, tvankas
Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai
asmenų pavadini- mai pagal a) profe- siją, b) išskir- tinę ypa- tybę	-ininkas -ininkė		daiktav. būdv. ir skaitv.	a) darbininkas,-ė, šeimininkas, -ė, paštininkas,-ė b) smurtininkas,-ė a) pirmininkas,-ė b) raitininkas,-ė
		-ius	daiktav.	a) račius, kurčius b) kurpius, duonius kušlius, kurčius
asmenų, gyvų būtybių, ar šiaip dalykų pavadini- mai pagal būdingą ypatybę	-uolis		būdv. daiktav.	darbštuolis,-ė, gudruolis,-ė turtuolis, meduolis
	-ūnas		būdv. daiktav.	ėdrūnas, plėšrūnas klastūnas
	-okas		skaitv. būdv. daiktav.	pirmokas,-ė naujokas,-ė variokas
	-eiva		būdv.	gudreiva, šventeiva
	-očius		daiktav. būdv.	galvočius, ūsočius gudročius
		-is (-ys)	būdv.	žilis, žvairys
		-ė	būdv.	plikė, striukė
asmenų pavadini- mai pagal kilimo ar gyvena- mąją vietą	-ietis,-ė		daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)	amerikietis,-ė, kaunietis,-ė
	-iškis,-ė		daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)	klaipėdiškis,-ė, ukmergiškis,-ė
	-ėnas,-ė		daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)	kupiškėnas,-ė, romėnas,-ė
		-is, -ė	daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)	linkuvis „linkuvietis”, lietuvis,-ė
asmenų ar gyvūnų pavadi- mai pagal lyties skirtumą	-ienė		daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai	brolienė, Jonienė, gandrienė, zuikienė
		-ė	daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai	elnė, kalakutė
	-inas		daiktav. (moteriškosios giminės gyvūnų pavadinimai)	katinas, stirninas
augalų stiebų pavadini-mai	-ienojas		daiktav. (augalų pavadinimai)	bulvienojas, bruknienojas
	-ojas		daiktav. (augalų pavadinimai)	bulbojas, bruknojas
-inė			daiktav. būdv. skaitv.	milinė, pirštinė, skardinė rudinė, šimtinė
-inis			daiktav.	auliniai (batai)
-ainis			daiktav.	stiklainis, sviestainis
-ienė (valgių pavadinimai)			daiktav. būdv.	morkienė, uogienė raugienė
-ukas			būdv.	atvirukas, rankinukas
-imas			būdv.	apskritimas, skystimas
-ymas			būdv.	karštymas, rūgštymas
Švenčių ir apeigų pavadinimai
-tuvės			veiksmaž.	išleistuvės, laidotuvės
-inės			daiktav.	Joninės, vardinės
-ynos			veiksmaž.	pakasynos, krikštynos
-tai			veiksmaž.	sugrąžtai
		-os	veiksmaž.	nuobaigos
		-ai	veiksmaž.	atlaidai
		-ės	veiksmaž.	vaišės
Kuopiniai daiktavardžiai
-ija			daiktav. (asmenų pavadinimai)	studentija, žmonija
-ynas			daiktav. (negyvų daiktų pavadinimai)	laivynas, žvaigždynas
-uomenė			būdv. daiktav. įv.	bendruomenė kariuomenė visuomenė
-auja			daiktav.	šunauja
-imas			būdv.	jaunimas, senimas
Mažybiniai-maloniniai daiktavardžiai
-elis,-ė			daiktav.	kiškelis, seselė
-ėlis,-ė			daiktav.	debesėlis, nugarėlė
-(i)ukas,-ė			daiktav.	kiškiukas, sesiukė
-utis,-ė			daiktav.	kiškutis, sesutė
-ytis,-ė			daiktav.	kiškytis, sesytė
-ulis,-ė			daiktav.	kiškulis, sesulė
-užis,-ė			daiktav.	kiškužis, sesužė
-iūkštis,-ė			daiktav.	kiškiūkštis, mergiūkštė
-okšnis,-ė			daiktav.	krūmokšnis, upokšnis
-šė			daiktav.	mergšė
-ėzas			daiktav.	vaikėzas
-ilis			daiktav.	vagilis

Priešdėlių vediniai
Priešdėlis	Pamatinis daiktavardis	Pavyzdžiai
Vietų pavadiniamai
pa-	konkretūs daiktav.	pajūris, pastalė
už-	konkretūs daiktav.	užkrosnis, užupis
prie-	konkretūs daiktav.	prieklėtis, prieangis
į-	konkretūs daiktav.	įlomis, įkrantis
apy-	konkretūs daiktav.	apyausis
nuo-	konkretūs daiktav.	nuokalnė
po-	konkretūs daiktav.	požemis
pra-	konkretūs daiktav.	pradantė
prieš-	konkretūs daiktav.	prieškalnė
pro-	konkretūs daiktav.	prodebesis
Asmenų pavadinimai
pa-	asmenų pavadinimai	patėvis, pameistrys
po-	asmenų pavadinimai	podukra, posūnis
pro-	asmenų pavadinimai	protėvis, prosenelis
ant-	asmenų pavadinimai	antžmogis
apy-	asmenų pavadinimai	apydaktaris
į-	asmenų pavadinimai	įdukterė, įtėvis
iš-	asmenų pavadinimai	išdukterė
be-	įvairios reikšmės daiktav.	bekelnis, betvarkis, betėvis, beglobis
Laiko pavadinimai
pa-	laiką žymintys daiktav.	parytys, pavakarė
prie-	laiką žymintys daiktav.	prievakaris
po-	laiką žymintys daiktav.	pokaris
per-	laiką žymintys daiktav.	perpietė
prieš-	laiką žymintys daiktav.	priešaušris
iš-	laiką žymintys daiktav.	išnakčiai

Sudurtiniai daiktavardžiai dažniausiai yra padaromi iš dviejų žodžių kamienų, vadinamų sudurtinio žodžio dėmenimis, arba sandais. Tokiais sandais gali eiti įvairių kalbos dalių kamienai. Didžiausią dūrinių dalį (apie tris ketvirtadalius) sudaro tokie žodžiai, kurių antrasis sandas yra daiktavardinis, o likusią dalį – žodžiai, kurių antrasis sandas veiksmažodinis. Pirmuoju sudurtinių žodžių sandu gali eiti daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio, kartais veiksmažodžio kamienai, prieveiksmis ir prielinksnis. Sudurtinių žodžių dėmenimis dažniausiai eina pirminiai žodžiai, t. y. tokie, kurių kamienas sutampa su šaknimi. Labai mažai yra dūrinių, padarytų iš priesagas ar priešdėlius turinčių kamienų, pvz.: dirvonvietė, pusdykumė, pasaulėžiūra.

Lietuvių kalboje pasitaiko ir tokių sudurtinių žodžių, kurių vienu dėmeniu eina ne kokio nors žodžio kamienas, o visas žodis, pvz.: savikritika (kritika), savikaina (kaina). Mokslinėje lietuvių terminologijoje yra ir svetimų kalbų kilmės sudurtinių daiktavardžių. Yra nemaža tokių dūrinių, kurių pirmasis (a) arba antrasis (b) dėmuo lietuvių kalboje neina savarankišku žodžiu, pvz.: a) autobazė, agrotechnika, fotonuotrauka; b) spektrograma, spektroskopas. Tokio tipo sudurtinių žodžių kartais pasidaroma ir iš daugiau kaip dviejų dėmenų, pvz.: aeronuotrauka, termobarokamera.

Du sandai yra suduriami arba tiesiai, arba juos skiria jungiamoji morfema, paprastai vadinama jungiamuoju balsiu. Jungiamojo balsio vartojimą ar nevartojimą ir jo parinkimą nulemia tai, iš kurių kalbos dalių yra sudarytas dūrinys ir kokio kamieno vardažodžiai eina pirmuoju sandu. Pavyzdžiui, maždaug pusė dūrinių su abiem daiktavardiniais sandais yra be jungiamųjų balsių (pvz.: brolvaikis, diendaržis, lietpaltis, medgalys, vilkligė). Kita pusė tokių dūrinių sudaromi su jungiamaisiais balsiais a, ia, i, o, u, ė, y, ū (pvz.: darbadienis, piliakalnis, ašigalis, laikotarpis, vidurnaktis, eilėraštis, prekyvietė, galvūgalis). Jungiamąjį balsį a turi dažniausiai tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina a arba o kamieno daiktavardžiai, jungiamąjį balsį ia - tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ia arba i kamieno daiktavardžiai, ė – tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ė kamieno daiktavardžiai, i, y - tie, kurių pirmuoju dėmeniu eina i kamieno daiktavardžiai. Kartais jungiamojo balsio parinkimą nulemia ne pirmuoju dėmeniu einančio daiktavardžio kamiengalis, o kitų sudurtinių žodžių analogija.

Visų lietuvių kalbos dūrinių darybos formantas yra galūnė. Vyriškosios giminės sudurtiniai žodžiai dažniausiai yra padaromi su galūne -is arba -ys (jei dūrinio galūnė kirčiuota), moteriškosios giminės – su galūne -ė. Pvz.: juodalksnis, juokdarys, šienapjovė. Dūriniai su antruoju veiksmažodiniu sandu gali turėti ir galūnes -a, -as, pvz.: kalbotyra, namisėda, šlapdriba, pėdsakas.

Dūrinių skirstymą į darybos tipus ir kategorijas lemia sandais einančių žodžių leksinių reikšmių santykiai.

I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai
1. Su pagrindiniu daiktavardiniu sandu (nusakomieji)
Pagrindinis sandas		Apibrėžiamasis sandas		Kas rodoma apibrėžiamuoju sandu	Pavyzdžiai
I	II	I	II
daiktav.	daiktav.	daiktav.	daiktav.	paskirtis priklausymas vieta medžiaga	kiauliatvartis, maistpinigiai grėbliakotis, gandralizdis beržagrybis, sienlaikraštis eglitvorė, vaisvynis viduvasaris, viršukalnė
	daiktav.	būdv.		būdinga išskirtinė ypatybė	piktžolė, sunkvežimis
	daiktav.	skaitv.		skaičius, eilė	trečdalis
	daiktav.	dalyvis		būdinga išskirtinė ypatybė	išpūstažandis, papurgalvis
	daiktav.	priev.			daugiakovė, pusiaukelė
	daiktav.	priel.		vieta	tarpupirštis
2. Su pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji)
Pagrindinis sandas		Valdomasis sandas		Kas rodoma valdomuoju sandu	Pavyzdžiai
I	II	I	II
	veiksmaž.	daiktav.		veiksmo objektas veiksmo subjektas	angliakasys, dangoraižis, bulviakasė, ledonešis saulėtekis, vandengrauža
	veiksmaž.	būdv. (ar priev.)		veiksmo ypatybė	aiškiaregys, naujadaras
	veiksmaž.	įv.		veiksmo objektas	saviaukla
	veiksmaž.	priev.			daugiskaita, daugnora
II. Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai
daiktav.			daiktav.		gelžbetonis, ragaišduonė, svietvarškė

Share on Facebook