Dalelytė
Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jos dalims papildomų prasminių atspalvių. Tai tarnybinė kalbos dalis.
Bendrinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, ar, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, ne, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien, vien, vis, vos. Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.
Pagal kilmę dabartinės kalbos požiūriu dalelytės yra dvejopos – pirminės ir antrinės. Istoriškai jos visos tikriausiai yra kilusios iš kitų kalbos dalių (kaip ir prieveiksmiai), bet dabar daugelio dalelyčių kilmės neįmanoma paaiškinti, todėl tokios dalelytės ir vadinamos pirminėmis. Pirminės dalelytės yra šios: ar, be, bent, jau, juk, dar, gi, ne, nė, nei, net, tik, vos. Kitas dalelytes dar galima sieti (daugeliu atvejų taip pat tik istoriškai): a) su įvardžiais: ana, antai, aure, itin, juo, kuo, pat, te, še, štai, va, vis ir kt.; b) su prieveiksmiais ar net su atitinkamais būdvardžiais: bemaž, ypač, lyg, taip ir kt.; c) su veiksmažodžių formomis: gal, nors, rasi, tarsi, tarytum, tartum, nelyginant ir kt. Dalelytės, kurias dar galima susieti su kitais žodžiais, vadinamos antrinėmis.
Dalelytės – nesavarankiški žodžiai. Jos sakinyje ne tik kad neina sakinio dalimi, bet neturi ir savarankiško kirčio. Jos visada šliejasi prie niuansuojamojo žodžio kaip proklitikai arba enklitikai.
Pagal reikšmę dalelytės skirstomos į klausiamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias, lyginamąsias ir geidžiamąsias bei skatinamąsias.
Klausiamosios bei abejojamosios dalelytės: ar, argi, bene, gal, kažin, negi, nejau, nejaugi. Jos vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose.
Neigiamosios dalelytės: ne, nebe, nė, nei. Jomis neigiame ir atskiras sąvokas, ir viso sakinio turinį.
Tvirtinamosios dalelytės: taip, taigi. Jomis tvirtinama pasakytoji mintis.
Pabrėžiamosios dalelytės: gi, juk, dar, net, juo, pat, ypač, tik ir kt. Jos ne tik pabrėžia, bet drauge ir patikslina, išskiria, lygina.
Tikslinamosios dalelytės: beveik, dar, jau, juk, ko, kone, kuo, kuo tik, per, veik, tik tik, vis, vėl, vos, vos tik ir kt. Šio dalelytės ne tik tikslina, bet ir pabrėžia.
Išskiriamosios dalelytės: bent, ypač, ir, nebent, net, nors, tiktai, vien ir kt.
Parodomosios dalelytės: ana, antai, aure, štai, šitai, šit, va.
Lyginamosios dalelytės: lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.
Geidžiamosios ir skatinamosios dalelytės: geidžiamosios – te, tegu, tegul, kad, o skatinamosios – še, te. Geidžiamosios dalelytės reiškia kalbančiojo asmens valią kitam asmeniui, norą, pageidavimą. Skatinamosios dalelytės paprastai lydi liepiamosios nuosakos formas arba jas net atstoja.
Pastaba. Apie dalelyčių rašybą skaitykite puslapyje Dalelyčių rašyba
Ne, nebe
Su daiktavardžiais, veiksmažodžiais ir jų formomis, būdvardžiais ir būdvardinias prieveiksmiais neigiamosios dalelytės gali būti rašomos ir drauge, ir skyrium:
1. Jei dalelytė ne arba nebe suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma drauge, t.y. virsta priešdėliu: laimė – nelaimė, tvarka - netvarka; dirba – nedirba, nebedirba; girdėjęs – negirdėjęs, nebegirdėjęs; naujas – nenaujas, nebenaujas; gerai – negerai, nebegerai.
2. Jei dalelytė ne arba nebe rodo prieštaravimą, ji nuo kitų žodžių rašoma skyrium.
Jonas jau nebe mokinys, o studentas.
Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu.
Gyvenimas ne prašo, o reikalauja poezijos.
Žodžiai su dalelyte ne arba nebe, reiškiančia prieštaravimą, sakinyje tariami pabrėžiamai, tarytum laukiant atsakymo į klausimą o kas? o ko? o kam? ir t.t. Žodžiai su priešdėliu ne arba nebe, t.y. turintys priešingą reikšmę, skaitomi įprastine intonacija.
| Prieštaravimas | Priešinga reikšmė |
| Susitarėme ne žaisti, o padirbėti sode. (…nežaisti, o ką daryti?)
Jie nešė rąstą ne išilgą, bet skersą. (…ne išilgą, o kokį?) Rašė jis ne paprastai, o padailindamas kiekvieną raidę. (…ne paprastai, o kaip?) Jie jau nebe priešai, bet draugai. (…nebe priešai, o kas?) |
Susitarėme šiandien nežaisti.
Nerūpestingas ir smagus žingsniavau namo. Bites jie nepaprastai mylėjo. Rapolas nieko nebesako. |
Nuo kitų kalbos dalių (skaitvardžių, įvardžių, kai kurių prieveiksmių (įvardinių, skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės) dalelytės ne ir nebe rašomos skyrium: ne aš, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas, ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne čia, ne dviese, ne trise, ne vienaip, ne antraip, ne laiku, ne namie, na namo, ne vakar, ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne veltui, ne visuomet, ne tuomet, ne todėl, ne paeiliui, ne pakeliui, ne tuojau, ne kasdien, ne šiemet, ne šiandien, ne šįryt, ne dukart, ne bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug…
Pastaba. Kai suteikia naują reikšmę, neiginys ne kartu rašomas net su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais: koks – nekoks (prastas), savas – nesavas (keistas), kaip – nekaip (prastai)…
Neigiamosios dalelytės taip pat skyrius rašomos nuo prielinksnių ir kitų dalelyčių (ne prie lango, ne pas auklėtoją, ne dėl tavęs, ne tik, ne vien…).
Įsidėmėtinas ne rašymas įvardžiuose ir prieveiksmiuose kas ne kas, kuris ne kuris, kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos ir pan.
Įsidėmėti! Drauge rašomi prieveiksminės kilmės prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli, netoliese.
Nė, nei
Dalelytės nė, nei rašomos atskirai nuo kitų žodžių.
Nė nemanė ten eiti.
Nė šalčio nebijo.
Nė vienas lapelis nejudėjo.
Nei šviečia, nei šildo.
Nebuvo nei saulės, nei vėjo.
Gi
Dalelytė gi su kitais žodžiais rašoma ir drauge ir skyrium. Tai priklauso nuo tų žodžių skiemenų skaičiaus ir kaitymo.
| Dalelytė gi | |
| rašoma drauge | rašoma skyrium |
| argi, čiagi, dargi, negi, netgi, kaipgi, vėlgi | 1) kas gi, ko gi, kam gi; kiekvieno gi
2) kada gi, kodėl gi, visuomet gi |
Dalelytė gi, kuri pabrėžia ir paryškina atskiro žodžio reikšmingumą, su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma drauge (argi, betgi, bentgi, ėgi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, šiaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi…), o su kaitomais, taip pat kelių skiemenų žodžiais bei žodžių samplaikomis – skyrium (kas gi, ko gi, kuris gi, visi gi, sakau gi, kada gi, tenai gi, kodėl gi, tuojau gi, vis tiek gi, kur nors gi…).
Išimtys: į vieną žodį susilieję kadangi, nejaugi, taipogi.
Puslapiai: 1 2