Dalyviai
Tai linksniuojama veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio ypatybių. Dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, laikus, gali eiti tariniu. Būdvardžio ypatybės yra kaitymas giminėmis, skaičiais, linksniais. Dalyviai reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę arba aplinkybę. Dalyviai gali būti sangrąžiniai ir įvardžiuotiniai.
Dalyviai yra dviejų rūšių: veikiamieji ir neveikiamieji. Veikiamieji turi keturis laikus, neveikiamieji – tris.
Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (rašąs mokinys, skrendąs lėktuvas, plaukianti gulbė).
Esamasis laikas
1. Šio laiko dalyviai daromi iš veiksmažodžio esamojo laiko kamieno ir priesagų bei galūnių:
a) -ąs, -antis, -anti (padaryti iš I ir III asmenuotės veiksmažodžių), -iąs, -iantis, -ianti po minkšto priebalsio.
einąs, einantis, einanti;
plaukiąs, plaukiantis, plaukianti.
b) -įs, -intis, -inti (padaryti iš II asmenuotės veiksmažodžių).
tylįs, tylintis, tylinti.
2. Šiose esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnėse rašome nosines balses: -ąs, -iąs, -įs.
einąs, žiūrįs, rašąs, kuriąs, buriąs.
3. Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos vardininko galūnėse rašome nosines balses -ą, -į, jeigu vienaskaitos vardininke yra -ąs, -įs.
einą, žiūrį, rašą (einąs, žiūrįs, rašąs).
4. Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyviai vienaskaitos vardininke turi ir priesagas -antis, -intis.
bėgantis, nešantis, sakantis;
mylintis, tylintis, žiūrintis.
5. Esamojo ir būsimojo laiko dalyvių daugiskaitos vardininko galūnė yra -ys, jei vienaskaitos vardininko yra -antis, -intis.
bėgantis – bėgantys, žiūrintis – žiūrintys, sakantis – sakantys;
bėgsiantis – bėgsiantys, nešiantis – nešiantys, sakysiantis – sakysiantys.
6. Įvardžiuotinių esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke rašome -ysis.
kalbantysis, nešantysis, rašantysis.
7. Vyriškosios ir moteriškosios giminės dalyvių esamojo laiko kamiene po minkštojo priebalsio rašome -iant; -ianč- (tariame -ent- -enč-).
verkianti, verkiančio, plaukiančiai.
Būtasis kartinis laikas
1. Šio laiko dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamieno, pridedant -ęs, -usi, -iusi.
drabstęs, drabsčiusi, gulėjęs, gulėjusi;
krapštęs, krapščiusi, plaukiojęs, plaukiojusi;
stebėjęs, stebėjusi, vežiojęs, vežiojusi.
2. Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse rašome ę (-ęs, -ę).
dirbęs, dirbę; laikęs, laikę; turėjęs, turėję.
3. Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės dalyviai turi gale -ę- prieš sangrąžos dalelę -is, -si.
rodęsis, mokęsis, juokęsis;
baigęsi, matęsi, radęsi.
Būtasis dažninis laikas
1. Šio laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžių kamieno, pridedant -ęs, -usi.
matydavęs, matydavusi, skalaudavęs, skalaudavusi.
2. . Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę.
plasnodavęs, plasnodavę, vaitodavęs, vaitodavę.
3. Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės dalyviai turi gale -ę- prieš sangrąžos dalelę -is, -si.
laikydavęsis, laikydavęsi; matydavęsis, matydavęsi; kalbėdavęsis, kalbėdavęsi.
Būsimasis laikas
1. Padaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių kamieno, pridedant -iąs, -ianti (iš 2-ojo asmens kamieno).
eisiąs, eisianti, stebėsiąs, stebėsianti, vešiąs, vešianti.
2. Veikiamosios rūšies būsimojo laiko vyriškosios bei moteriškosios giminės dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko priesagos ir galūnės yra -siąs, -sią ir -siantis, -siantys; -sianti, -siančios.
eisiąs, eisią, žiūrėsiąs, žiūrėsią, laikysiąs, laikysią;
laikysiantis, laikysiantys, kalbėsiantis, kalbėsiantys, eisiantis, eisiantys;
krypsianti, krypsiančios.
3. Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyviai padaromi iš veiksmažodžių būsimojo laiko kamieno, todėl išlaiko pakitusias kamieno galo priebalses (s + s = s, š + s = š, z + s = s, ž + s = š).
veši + ąs = vešiąs;
peši + ąs = pešiąs;
zysi – zysiąs, zirsi – zirsiąs;
verši – veršiąs, grįši – grįšiąs.
4. . Sangrąžiniai vyriškosios giminės dalyviai galūnes -iąs, -ią turi prieš sangrąžos dalelę -is, -s.
nešiąsis, laikysiąsis, vešiąsis;
pešiąsi, matysiąsi, lankysiąsi;
nešiantis, kalbėsiantis, matysiantis.
Įvardžiuotinių dalyvių linksniavimas
Esamasis laikas
| Vienaskaita | ||
| V. | rašantysis, -čioji | rašomasis, -oji |
| K. | rašančiojo, -čiosios | rašomojo, -osios |
| N. | rašančiajam, -čiajai | rašomajam, -ajai |
| G. | rašantįjį, -čiąją | rašomąjį, -ąją |
| Įn. | rašančiuoju, -čiąja | rašomuoju, -ąja |
| Vt. | rašančiajame, -čioje | rašomajame, -ojoje |
| Daugiskaita | ||
| V. | rašantieji, -čiosios | rašomieji, –osios |
| K. | rašančiųjų | rašomųjų |
| N. | rašantiesiems, -čiosioms | rašomiesiems, -osioms |
| G. | rašančiuosius, -čiąsias | rašomuosius, -ąsias |
| Įn. | rašančiaisiais, -čiosiomis | rašomaisiais, -osiomis |
| Vt. | rašančiuosiuose, -čiosiose | rašomuosiuose, -osiose |
Čia išlinksniuoti tik esamojo laiko dalyviai, bet ir kitų laikų linksniavimas yra toks pat – tos pačios galūnės. Apibendrinant dalyvių linksniavimą, reikia pasakyti, kad jis visiškai sutampa su (i)a linksniuotės būdvardžių linksniavimu, išskyrus trumpąsias veikiamosios rūšies vyriškosios giminės vardininkų formas.
Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jie turi tris laikus.
1. Esamojo laiko dalyviai daromi iš viso to paties laiko veiksmažodžio 3-iojo asmens (galūnė išlieka) pridedant -mas, -ma. Po minkšto priebalsio galūnė -ia- tariama kaip -e-.
esamas, esama, mylimas, mylima, skaitomas, skaitoma.
beriamas,-a, brėžiamas,-a, laukiamas,-a, lemiamas,-a, verčiamas,-a, grojamas,-a, gaubiamas,-a, šaukiamas,-a.
2. Būtasis laikas yra tik vienas. Nėra kartinio ar dažninio. Dalyviai daromi iš bendraties kamieno, pridedant -tas, -ta.
būtas,-a, eitas,-a, matytas,-a, žiūrėtas,-a.
3. Būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma. Šio laiko dalyvių mažai vartojama.
būsi+mas, -ma = būsimas, būsima.
Reikiamybės dalyviai
1. Nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo. Daromi iš bendraties, pridedant -nas, -na.
skaitytinas, skaitytina; rašytinas, rašytina;
vežtinas, vežtina; žinotinas, žinotina.
Dalyvių vartojimas
Kaip linksniuojamasis žodis dalyvis vartojamas derinamuoju pažyminiu:
Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą. (J. B.)
Praeina pavasariai –jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas. (J. P.)
Nemėgstu tavęs, išlepintas, poniškas, maitinamas, penimas, šukuojamas ir maudomas, išblusinėtas šunie. (V M.-P.)
Pažyminiu eina visi dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip tarinys (dažniausiai sudurtinio tarinio vardinė dalis), ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė.
Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti sudaro sudėtines (arba tradiciškai vadinamas sudurtines) laikų ir nuosakų formas, kurios tam tikrais ryšiais susijusios su tą patį sintaksinį vaidmenį atliekančiomis vientisinėmis formomis.
Sudėtinės (sudurtinės) formos su esamojo laiko dalyviais
Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį be-:
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas - benešąs, besėdįs, besakąs
Būtasis kartinis laikas buvo benešąs, besėdįs, besakąs
Būtasis dažninis laikas būdavo benešąs, besėdįs, besakąs