D.CESEVIČIUS – VIENAS ŽYMESNIŲ LIETUVOS EKONOMISTŲ TEORETIKŲ (Ekonomikos teorijos kursinis darbas)
ĮVADAS
Dar visai neseniai Domas Cesevičius gyveno tarp mūsų, daugeliui visai nepažįstamas, išskyrus kelis draugus ir jo buvusius studentus. D.Cesevičiaus asmenybė, pažiūros, jo kaip ekonomisto pasaulėžiūra ir tobulėjimo kelias formavosi nepriklausomos (buržuazinės) Lietuvos laikotarpiu, t.y. tokiu metu, kai žmogaus minties ir žodžio laisvės nekontroliavo ir nevaržė jokios svetimų šalių valdžios ar kariuomenės, kai buvo atviros Lietuvos sienos į kitas Pasaulio šalis (kiekvienas nevaržomas galėjo išvažiuoti į užsienį). Tokia padėtimi naudojosi ne vienas Lietuvos pilietis – vieni važiuodavo pasitobulinti kitų kraštų universitetuose, kiti – pasisemti praktinės patirties iš užsieniečių.
Kadangi D.Cesevičius ekonomikos mokslus studijavo Kelno universitete, vėliau dar stažavosi Mančesterio, Oksfordo, Londono, Čikagos universitetuose, todėl ypač didelę įtaką D.Cesevičiaus kaip ekonomisto teoretiko požiūrio susiformavimui turėjo Vokietijos ekonominė mintis, pagal kurią “išsivysčius gamybinėms jėgoms, ima veikti tam tikri dėsniai, kurie lemia “visuomenės ūkio pobūdį” “, t.y. D.Cesevičius “…pripažino objektyvių ekonominių dėsnių buvimą”, nors Vokietijoje dar vyravo nuomonė likusi iš XIX amžiaus antroje pusėje įsikūrusios istoriškosios ekonominės mokyklos, kuri buvo paneigusi bet kokių ekonominių dėsnių buvimą ir ekonominės teorijos reikalingumą, mat, anot jų, “…ūkio gyvenime viskas keičiasi, kaip keičiasi gyvenimas pereidamas iš epochos į epochą…”, ir kad ekonomikos mokslas reikalingas tik tam, kad fiksuotų “…ūkio gyvenimo eigą, jo persiformavimus, jo istorinius pasikeitimus ir ieškotų ūkio gyvenimo plėtimosi ir keitimosi dėsnių”…
Šis darbas buvo pasirinktas dėl to, kad apie patį Domą Cesevičių kaip asmenybę ir kaip apie ekonomistą teoretiką labai mažai buvo rašyta, pagrinde spausdinti tik jo darbai. Dauguma straipsnių ir didesnių darbų buvo publikuota nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, o vėlesni darbai liko neskelbti (t.y. tie, kurie buvo parašyti tuomet, kai mūsų kraštas jau priklausė Tarybų Sąjungai), ir tik 1995m. buvo išspausdintas vienas didesnių jo darbų “Lietuvos pramonė 1918-1940 metais”, o 1998m. išleista V.Lukoševičiaus knyga apie Domą Cesevičių ir kai kuriuos jo darbus. Tad ko gero pats laikas, o galbūt dar anksčiau reikėjo prabilti apie šį ekonomistą, įvertinti jo nuopelnus, jam dar gyvam esant, o ne po mirties, kai viskas pamažu slenka užmarštin…
Pasak V.Lukoševičiaus. D.Cesevičius dvidešimtojo amžiaus ketvirtuoju dešimtmečiu ypač “…pasireiškė kaip mokslininkas ir gabus pedagogas”. Tačiau šiuo darbu norėčiau bent trumpai apžvelgti kelis jo darbus, kuriais ypač matyti, kad jie yra teorinio pobūdžio, nors “tai pasakytina ir apie tuos, kur nagrinėjama ūkio istorija”.Taipogi čia norėčiau D.Cesevičių išskirti iš kitų Lietuvos ekonomistų tarpo, t.y. parodyti kuo jis žymus ir kokiais darbais įeina į Lietuvos istoriją.
Kadangi dėl vietos stokos šiame darbe neįmanoma smulkiau panagrinėti visų šio ekonomisto darbų, kuriais jis prisidėjo prie kitų žymių Lietuvos ekonomistų, todėl paminėsiu kelis svarbesnius jo darbus, o panagrinėsiu tik tokius straipsnius kaip “Ekonomikos teorija ir ūkio praktika” (spausdintas “Ekonomikos” žurnale 1935 metais, Nr.1, p.2 – 20), “Valstybė ir ūkis” (spausdintas žurnale “Vairas” 1934 metais, Nr.3, p.293 – 300) ir “Kalbos apie biudžetą” (spausdintas žurnale “Vairas” 1939 metais, Nr.1, p.13 – 14). Deja čia liks neanalizuoti tokie D.Cesevičiaus darbai kaip “Privatinė nuosavybė ir profesinės sąjungos” (publikuotas žurnale “Lietuvis” 1926m.,Nr.37, p.7), “Kapitalizmo problema:2.Ar baigiasi kapitalizmas” (“Vairas” 1930m., Nr.1, p.303), “Ginčas dėl “laissez-faire” ” (“Vairas” 1931m., Nr.1, p.51 – 56, Nr.2, p.186 – 197, Nr.3, p.335 – 342), “Bolševizmas” (“Vairas” 1934m., Nr.1), “Moksliški ekonominės politikos sunkumai” (“Ekonomika” 1937m., Nr.4), “Visuomeniškumo argumentas mūsų laikų santvarkoje” (“Ekonomika” 1935m., Nr.4), “Lietuvos pramonė 1918 – 1940 metais (Vilnius, 1968m., 63 l. – iki 1995m. buvo mašinraštis), “Vilniaus krašto pramonė iki 1939 metų” (Vilnius, 1958m.,64 l. – iki 1998m. buvo mašinraštis) ir kiti.
1. LAIKMETIS, SUDARĘS SĄLYGAS D.CESEVIČIAUS ASMENYBĖS IR JO, KAIP EKONOMISTO KELIO FORMAVIMUISI
1.1. Krašto padėtis atkūrus nepriklausomybę (1918m.)
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1918m., kuomet šalis pagaliau išsilaisvino iš svetimos šalies pančių, kraštas po ilgos laiko pertraukos pats turėjo pradėti tvarkyti visus vidaus politinius, ūkinius, socialinius ir kitus reikalus. Visiems tiems darbams vykdyti trūko specialistų, o šiems paruošti – ir specialios mokslo medžiagos (mat lietuviškas spaudos žodis atgautas tik 1904 metais). Iki to meto (t.y. iki 1918 metų) Lietuvoje “…nebuvo nei vieno ūkinio didesnės apimties lietuvių kalba ne tik originalaus, bet ir verstinio veikalo, nei vieno specialaus ekonomikos klausimais periodinio leidinio, trūko ekonominių terminų”.
Taigi kyla klausimas, “…kaip tauta per dvidešimt ūkinio ir politinio gyvenimo metų sugebėjo tiek daug nuveikti, įgyti savitą gyvenimo būdą visose gyvenimo srityse?..
Tik 1924 metais Kauno universiteto Teisių fakultete buvo įkurtas Ekonomikos skyrius, kuriame buvo pradėti ruošti ekonomistai. O ir ši pradžia buvo sunki – nebuvo vietinių specialistų, todėl iš pradžių paskaitos buvo dėstomos užsienio kalbomis. Vilniaus universitete Ekonomikos fakultetas buvo įkurtas tik 1940 metais, kiek anksčiau ūkio mokslai pradėti dėstyti Klaipėdos prekybos institute (nuo 1934 metų).
Ir net pradėjus dėstyti ūkio mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose ekonominė mokslinė veikla universitetuose iki 1930- tųjų metų beveik nevyko.
…Ne visi to meto būsimieji Lietuvos ekonomistai mokslo aukštumų siekė mūsų šalies universitetuose. D.Cesevičius diplomuoto ekonomisto kvalifikacijos laipsnį įgijo Kelno universitete Vokietijoje. K.Sruoga, V.Juodeika, G.Valančius, L.Serbenta taip pat ekonomikos daktaro laipsnius gynėsi užsienyje. Tuo tarpu buvo ir Kauno universitetą baigusių žymių ekonomistų, kurie daktaratus apsigynė Lietuvoje. Vieni iš jų būtų J.Bučas (1935m.), P.Padalskis (1938m.), Dz.Budrys (1939m.), S.Stankus (1942m.).
1.2. Ekonominės politikos formavimasis
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu “reikšmingą darbą formuojant ekonominę politiką atliko žurnalai “Lietuvos ūkis” (1921m.- 1928m.) ir ypač “Tautos ūkis” (1930m. – 1940m.)”. Šiuose ir kituose leidiniuose ekonomistai spausdino savo darbus. D.Cesevičius dar studijuodamas Vokietijoje kelis pirmuosius teorinio pobūdžio darbus paskelbė žurnale “Vairas”, taip pat rašė straipsnius ir savaitiniame žurnale “Lietuvis” “Ekonomisto” slapyvardžiu.
Tarpukario Lietuvoje veikė ekonomistų sąjunga, kuri buvo “…subūrusi ekonomikos skyrių baigusius absolventus, diplomuotus ekonomistus”. Ši draugija leido mokslinį ekonominį žurnalą “Ekonomiką” (1935m.-1940m.), kuriame taip pat savo darbus skelbė ir D.Cesevičius.
Kyla klausimas – ar tikrai teisėtai D.Cesevičius priskiriamas prie žymesnių Lietuvos ekonomistų teoretikų, ir tuomet, kodėl iki šiol tiek nedaug apie jį buvo žinoma?… Juk tokie ekonomistai kaip F.Kemėžis, A.Rimka, V.Jurgutis ir kiti ekonomistai parašė tikrai nemažai vertingų darbų ir kita savo veikla prisidėjo prie Lietuvos ekonominio gyvenimo vystymo…
1.3. Kai kurie žymesni Lietuvos ekonomistai
V.Jurgutis (1885m.-1966m.) savo kaip ekonomisto veikla atliko svarbų vaidmenį finansų ir kredito srities plėtojime, parašė šiomis temomis tris vadovėlius – “Finansų mokslo pagrindai” (1938m.), “Pinigai” (1938m.) ir “Bankai” (1940m.). Kaip vienas pirmųjų Lietuvoje šios srities specialistų (V.Jurgutis ekonomikos mokslus studijavo Miuncheno universitete) jau nuo 1925 metų dėstė Kauno universitete finansų ir kredito disciplinas (čia paskaitas skaitė iki 1940 metų), o 1940m.-1943m. ir 1945m.-1946m. – Vilniaus universitete. Dar labai svarbu, kad šis ekonomistas savo žiniomis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos Respublikos ekonomikos kūrimo : “steigiamajame Lietuvos Respublikos seime (1920m.-1922m.) jis vadovavo finansų ir biudžeto komisijai [...], kone dešimtmetį (1922m.-1929m.) vadovavo Lietuvos bankui” ir buvo “…vienas iš pagrindinių lito valiutos kūrėju ir faktiškas pinigų emisijos politikos vadovas” .