Dirbtinės kalbos ir jų vartojimas (kursinis darbas)
Dirbtinių kalbų vartojimas pasaulyje ir Lietuvoje XX amžiaus pradžioje Dž. Peano sukurta interlingva buvo leidžiami keli žurnalai: ,,Discussiones”, ,,Schola et vita”. Ši kalba buvo vartojama matematikoje, astronomijoje. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, kaip jau buvo minėta, nutrūko Tarptautinės kalbos akademijos veikla, o su ja ir pati interlingva buvo pamiršta. 1928 m. buvo įkurta Okcidentalininkų sąjunga ir akademija, kuri populiarino E. fon Valio sukurtą okcidentalio (interlingvė) kalbą. Buvo leidžiami žurnalai ,,Kosmoglott” (1922-1926) ir ,,Cosmoglotta” (1927-1981). Šiuo metu interlingvės kalbos žinovų dar esama Šveicarijoje, Čekijoje. 1955 m. buvo įkurta pasaulinė interlingvos (Interlingua-IALA) šalininkų asociacija. Šia kalba buvo organizuojami įvairūs medikų pasauliniai kongresai: kardiologų (Niujorke 1954 m.), pediatrų (Sirakūzuose 1954 m.). 1975 m. duomenimis, 23 pasaulio šalyse buvo 200 interlingvistų: JAV – 33, Danijoje – 28, Lenkijoje – 28, Švedijoje – 20, TSRS – 5, VDR – 1 [5, p. 15]. Dar prieš penkiolika metų interlingvos kalba buvo leidžiami žurnalai ,,Scentia International”, ,,Revista de interlingua”, vadovėliai, žodynai, grožinė literatūra. Apie dabartinę situaciją informacijos, deja, rasti nepavyko. Kaip jau buvo minėta, bene vienintelė dirbtinė kalba, kurią šiuo metu galima laikyti tarptautine, yra esperanto kalba. 1908 m. buvo įkurta Pasaulinė esperantininkų asociacija, kuri sėkmingai veikia ligi šiol. Šiuo metu į jos sudėtį įeina 117 šalių atstovai [4]. Ši Asociacija ypač didelį dėmesį skiria toms šalimis, kuriose esperanto kalba dar nėra populiari, kur dar nėra nuosavų esperantininkų sąjungų. Leidžiama labai daug įvairių leidinių esperanto kalba, į ją išverčiami literatūriniai kūriniai. Lietuvoje nuo 1919 m. veikia Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES), kurios centrinė būstinė yra Kaune, o Vilniuje veikia jos atstovybė. Be to, įvairiuose Lietuvos miestuose veikia apie 15 esperantininkų klubų [2, p. 2]. LES leidžia mėnesinį žurnalą ,,Litova Stelo” (,,Lietuvos žvaigždė”). Kaune veikia Sąjungos biblioteka. Esperanto kalba yra dėstoma Šiaulių, Klaipėdos universitetuose, Kauno technikos universiteto Panevėžio fakultete, Vilniuje veikiančiame Maskvos valstybinio industrinio universiteto neakivaizdiniame filiale bei Tarpvalstybinio universiteto ,,Rutenija” Vilniaus skyriuje. Reguliariai organizuojami pasauliniai esperantininkų kongresai. Pabrėžtina, jog jie nėra vien kalbinio pobūdžio. Atskirai organizuojamos stovyklos vaikams-esperantininkams, kongresai medikams, kitiems mokslininkams. Tačiau esperanto kalba taip ir nėra oficialiai pripažinta tarptautine.
Išvados
Darbe stengtasi išnagrinėti dirbtinių kalbų atsiradimo būtinumo priežastis. Svarbiausia iš jų – suvienyti žmones, pašalinti kalbos barjerą tarp skirtingų tautų žmonių.
Rašant darbą, daug dėmesio skirta žinomiausių tarptautinių kalbų projektų aprašymui, pagal galimybes pateikta tų kalbų gramatikos bei leksikos pavyzdžių. Per visą dirbtinių kalbų kūrimo istoriją sėkmingiausias projektas – daktaro L. Zamenhofo sukurta esperanto kalba. Būtent toji kalba labiausiai tinka į tarptautinės vaidmenį paprastumo ir sistemingumo atžvilgiu, daug įtakos jos plačiam paplitimui turėjo autoriaus neprieštaravimas kalbos modernizavimui.
Kai kurios dirbtinės kalbos turėjo tikrai didelį pasisekimą. Darbe minima, kaip ir kada dirbtinės kalbos buvo vartojamos, kurių sėkmė buvo ilgėlesnė.
Visgi dirbtinės kalbos netapo populiarios. Esperanto kalba buvo itin propaguojama Sovietų Sąjungoje kaip tinkamiausia kalba vienyti žmones, siekiančius socialistinės idėjos įgyvendinimo. Tačiau SSRS suirus, žlugo ir tarptautinės kalbos idėja.
Dabartiniais laikais pasaulyje viešpatauja ne kuri nors dirbtinė, bet gyvosios didžiųjų šalių kalbos, ypač anglų kalba.
Literatūra
1. Čeliauskas P. Nuo Babelio iki esperanto. – Vilnius: Vyturys, 1989. – 227,[3] p.
2. Jegorovas P. Lietuvos esperantininkų sąjungos metinė ataskaita. – 1999. – Gruodžio 11, Nr. 30.
3. Lietuvos esperantininkų sąjungos tinklalapis http://www.is.lt/LEA
4. Pasaulinės esperantininkų asociacijos tinklalapis http://www.uea.org
5. Skūpas L. Esperanto tarptautinė kalba. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 111 p.
6. Svadost E. [Свадост Э.] Как возникнет всеобщий язык? – Москва, 1968. – с. 286.
7. Šukys J. Kalbos margumynai. – Kaunas: Šviesa, 1997. – 246 p.