Dirvožemio kokybė ir sveikata
Dirvožemis – aplinkos užterštumo veidrodis. Teršiamas per orą, vandenį. Kenksmingos medžiagos dirvožemyje kaupiasi.
Stebimas žemės gyventojų skaičiaus didėjimas. 2025m. žemėje bus 8mlrd. žmonių. 2025m. miestų gyventojai sudarys 59% visų pasaulio žmonių. Dėl to paaštrės geriamo vandens ir mitybos problemos.
Kas yra urbanizacija?
- Miesto gyventojų gausėjimas
- Miestų statybų plėtimas
- Neagrarinės veiklos plėtra
- Miesto patogumų atsiradimas kaime
Metinis atliekų susidarymas pasaulyje 1990m:
- Žemės ūkio atliekos 4 mlrd. tonų
- Naudingųjų iškasenų gavybos atliekos 1,8mlrd.t.
- Pramonės atliekos 1 mlrd.t.
- Fabrikų atliekos 1,7 mlrd.t.
- Buitinės atliekos 1 mlrd.t.
Dažnai skaičiuojamas šiukšlių kiekis vienam gyventojui per parą:
Los Angeles 3 kg
New York 1,8 kg
London 0,8 kg
Buitinės ir gatvėse surenkamos atliekos.
Atliekų sudėtis labai įvairi:
| Komunalinių atliekų sudėtis % | ||||||
| Šalis | Popierius,
kartonas |
Plastmasė | Stiklas | Metalas | Oro atliekos | Kitos |
| JAV | 38 | 8 | 7 | 8 | 25 | 14 |
| Japonija | 38 | 11 | 7 | 6 | 32 | 6 |
| Belgija | 30 | 4 | 8 | 4 | 45 | 9 |
| Prancūzija | 31 | 10 | 12 | 6 | 25 | 16 |
| Graikija | 22 | 11 | 4 | 4 | 49 | 10 |
Automobilis (12,5 metų senumo) sveria 1000 kg. Svorį sudaro:
710kg geležis, plienas
90kg guma
60kg sintetinės medžiagos
30kg stiklas
22kg aliuminis
10kg švinas
6kg varis
5kg cinkas
56kg kitos medžiagos
Atliekų rūšys:
Nepavojingos atliekos:
- Buitinės
- Organinės
- Mineralinės žaliavos
- Antrinės žaliavos
- Fosfogipsas
- Gatvių ir kelių sąšlavos
- Statybinės medžiagos
- Kitos medžiagos
Pavojingos atliekos (pagal perdirbimo būdą):
- Degintinos atliekos
- Fizikiniais ir cheminiais metodais tvarkytinos medžiagos
- Deponuotinos atliekos (radioaktyvios)
1997m. atlikus atliekų apskaitą įmonėse: 5,312 mln.t. nepavojingų atliekų, kurių didžiąją dalį sudarė organinės atliekos- 2080,5 tūkst.t.
Dabar Lietuvoje stebima mažėjimo tendencija. Per metus nepavojingų atliekų:
- Medienos atliekos – 283,5 tūkst.t.
- Popieriaus, kartono atliekos – 9,6 tūkst.t.
- Stiklo atliekos – 35,4 tūkst.t.
- Juodųjų metalų – 156,9 tūkst.t.
Pavojingų:
- Medicininio aptarnavimo, sanitarinės atliekos – 560,8t.
- Biocidų ir fitofarmacijos atliekos – 301,7t.
- Dervų, latekso atliekos – 3564,3t.
Mėšlas – 1424,8 tūkst.t. Palaukėse stovi didelės krūvos, o gruntinis vanduo yra maždaug 2m gylyje, todėl viskas patenka į šulinių vandenis.
Rizikos zonos yra apie Šiaulius, Kauną. Utena užkrėsta mažiausiai.
Pesticidai. Atskira problema – uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai. Dažniausiai slapta išmetami karjeruose ir tik truputi užmetami žemėmis. Taip prasideda nuodų migracija aplinkoje. Į organizmą jie patenka per mitybines grandis. Naudotų pesticidų gama labai įvairi (pesticidai, herbicidai, fungicidai, defoliantai, augimo reguliatoriai…), jų naudojimas mažėja.
Tai lokali problema, kuri gali turėti labai liūdnų pasekmių. Sutvarkytų pesticidų kiekiai Lietuvoje auga. Pesticidai gali užsidegti savaime. Pavojingų atliekų kiekiai Lietuvoje mažėja.
Sunkieji metalai. (Hg, Ni, Mo, Pb, Zn, Ag, Cd, Cu, Cr, Sn) – formuoja urbanistines anomalijas. Būdinga tai, kad jų negalima sulaikyti aplinkoje. Panašiai kaip plovikliai, praeina molio ekranus, tampa buksyru kitiems teršikliams, užteršia kitas sferas, ypač plinta per vandenį.
Pavojingi rajonai – Žvėrynas, Žirmūnai. Tarp mokyklinio amžiaus vaikų pasitaiko alopecijos atvejų.
Lietuvoje dar nėra labai didelių kiekių aplinkoje, bet pavienių atvejų pasitaiko.
Būtina įvertinti ir aplinkos užterštumą ir kenksmingumą sveikatai, nes ir nuo to priklauso klinika.
Sąvartynai.
Teršalai patenka ir iš sąvartynų, o tai yra ypač opi problema.
Greta gyvenamųjų pastatų, sodų, daržų esantys sąvartynai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai: sklinda nemalonus kvapas, pavojingi garai, dujos, vėjas pūsto įvairias atliekas, telkiasi graužikai, paukščiai, kurie yra potencialūs užkrečiamų ligų platintojai.
Pavojingų atliekų tvarkymas ypač sudėtingas, nes išvežti jų neįmanoma.
Daug pavojingų medžiagų yra Klaipėdos, Šiaulių rajonuose. Mažiausiai – Utenoje, Marijampolėje. Esant nepalankiai ekologinei situacijai sergamumas yra didesnis.
Aiškios pavojingų atliekų mažėjimo tendencijos nuo 1994m.
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų. Švenčionių rajone yra 60 sąvartynų. Dabar veikia apie 400 sąvartynų. Lietuvoje prasta šalinamų atliekų apskaita. Japonai atliekas skirsto į 40 rūšių, o Lietuvoje nesugebėta skirstyti net į 4 rūšis. Sąvartynų 1997m. daugiausia buvo apie Ukmergę. Mažiausia (mažiau nei 10) yra Marijampolės apskrityje.
Užterštumo mąstai buvusioje karinėje (TSRS) teritorijoje. Jos buvo įrengtos geriausiose vietose. Išvalymo išlaidos siekė 739 mln. JAV dolerių. Pažeistų teritorijų (miško, dangų) atstatymo išlaidos siekė 367 mln. JAV dolerių. Ekonominė netektis – 640 mln. JAV dolerių.
Jei raketų kuras patenka ant žolės, tai toje vietoje 10 metų niekas neauga.
Sąvartynuose būtinai turi būti dugno sustiprinimas polietilenu ir moliu (gruntinio vandens apsauga), išspręsta dujų pašalinimo ir degazavimo problema.
Yra pavojus radioaktyvaus užterštumo.
Didžiausi sąvartynai:
Vilniaus miesto Kariotiškių sąvartynas Trakų rajone 281849t.
Klaipėdos miesto sąvartynas Kalotės kaime Sendvario seniūnija 123964t.
Kaunas Lapių sąvartynas 114801t.
Teršalai pirmiausiai veikia į imuninę sistemą. Žmogus dažniau ir greičiau suserga. Dažniausiai suserga vaikai ir pagyvenę žmonės, nes apsauginės funkcijos yra susilpnėję arba dar nėra išsivysčiusios.
Atskirose Lietuvos rajonuose Cd, Cr, PB, Ni, Cu, Zn koncentracijos tik nežymiai viršija DLK (20cm sluoksnis).
Pramonės įmonių teritorijose užterštumas labai didelis, nes čia priklausomai nuo technologijos į aplinką skirtingais kiekiais patenka įvairūs elementai. Be to, eilė filtrų visiškai neveiksmingi specifiniams junginiams.
Dumblas iš galvanikos cechų išvežamas į sąvartynus kur skverbiasi gilyn ir su geriamuoju vandeniu patenka į žmogaus organizmą. Užsienyje technologijos leidžia pakartotinai panaudoti šias medžiagas.
Įmonių sanitarinėse apsaugos zonose 1997m. gyveno apie 16000 gyventojų, o 1989 – 1991m. gyveno 70000, iš jų apie 18000 vaikų. Gyventojų sveikata dėl to labai nukenčia, nes dažnai šių zonų nepaisoma.
Pavojingiausios žemės ūkio cheminių medžiagų anomalijos dirvožemyje dažniausiai formuojasi šalia sandelių, kuriuose saugomos šios medžiagos.
Dirvožemiai dažniausiai teršiami sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Tai atspindi nitratų koncentracijos padidėjimas šachtiniuose šuliniuose. Anksčiau pesticidai net nebuvo laikomi sandeliuose, todėl pasekmės juntamos iki šiol.
Puslapiai: 1 2