Dirvožemio kokybė ir sveikata
Sunkiųjų metalų veikimas įvairus:
kancerogeninis poveikis
toksinis poveikis
genetinis konstitucijos paveikimas (mutageninis)
teratogeninis paveikimas
Ypač pavojingas sinergistinis poveikis. Padidėja bendras sergamumas, persileidimų ir apsigimimų skaičius, nukenčia imuninė sistema.
Persidengus gamyklų sklaidos zonoms susidaro itin pavojingi junginiai – ši zona bus labiausiai užteršta. Todėl ją būtina nuolat sekti.
Sovietų karines bazės tapo antrinio užterštumo šaltiniais.
Anksčiau ar vėliau teršalai iš dirvožemio patenka į žmogaus organizmą:
-
-
- kontaktuojant odai su užterštu dirvožemiu
- nenuplovus rankų ypač prieš valgį
- įkvepiant dulkes
- įkvepiant garus
- teršalams patekus į požeminį geriamą vandenį bei žemdirbystės laukams laistyti naudojamą vandenį
-
Atliekos ir sveikata.
Nesurinktos atliekos pritraukia graužikus, parazitinius vabzdžius, kurie perneša ligas ir sukelia grėsmę visuomenės sveikatai. Be to, atliekos, patekusios į vandens telkinius, gali tapti ligų priežastimi. Nustatyta, kad atliekų surūšiavimo ir kompostavimo vietose į orą patenkančios medžiagos yra pavojingos sveikatai (H2S, metalai, amoniakas ir kt.). Būtina apsaugoti atliekų perdirbimo įmonių ir sąvartynų darbuotojus.
Masė atliekų gali būti panaudotos kaip trąšos ar kuras. Pirmiausia atliekas reikia pašalinti iš jų susidarymo vietos. Išvežiojimo sistema geresnė, nes nelieka smarvės ir taršos, kurios atsiranda dėl konteinerių. Atliekos rūšiuojamos į atskirus komponentus. Japonijoje iš viso yra skirstomos į 40 rūšių. Surūšiavus galima perdirbti. Racionalus atliekų panaudojimas:
- Iš daugelio atliekų galima panaudoti biodujas ,kuriais galima nukenksminti atliekas, šildyti gyvenvietes, šiltnamius.
- Nukenksmintos atliekos gali būti naudojamos kaip trąšos be jokių apribojimų.
- Kompostavimas (viduje pasiekiama 60 ir daugiau 0C temperatūra – nukenksminimas per vasarą)
Pas mus atliekos dažniausiai yra deginamos.
Reglamentai:
Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Tai pats svarbiausias dokumentas, uždaviniai ir veiksmai valstybės, apskričių ir savivaldybių lygiuose.
Aplinkos saugos ministerijos tiesioginiai veiksniai yra sveikatinanti priemonė.
Dėl atliekų įvežimo į Lietuvos respubliką ir išvežimo iš Lietuvos respublikos ir tranzito per Lietuvos respubliką taisyklių patvirtinimo.
HN 89 “Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas”
Ekologinio žemės ūkio taisyklės (sistema, siekiant išauginti ekoproduktus nenaudojant pesticidų, sintetinių trąšų ir augimo stimuliatorių).
HN: 2001 Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas. (Šiuo metu antrinės ir tretinės visuomenės saugos institucijos, vėliau – šeimos gydytojai).
Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais.
- vežimo būdas
- specialūs reikalavimai transporto priemonei ir įrangai
- bendri reikalavimai aptarnavimui
- specialios pakrovimo, iškrovimo ir krovinių apdorojimo nuostatos
Pavojingų medžiagų klasės:
1. sprogstamosios medžiagos ir gaminiai. (Jie dar skirstomi į 6 poklases).
2. dujos. Jos pagal savo pavijingumą ir chemines savybes dar skirstomos į daug papunkčių.
3. Liepsnieji (degūs) skysčiai. Jie dar skirstomi pagal savo pliūpsnio temperatūrą ir pavojingumą.
4. Degios medžiagos
- Degios kietos medžiagos
- Savaime užsidegančios medžiagos
- Medžiagos, sąlytyje su vandeniu, išskiriančios liepsniąsias dujas
5. Oksiduojančios medžiagos
- Organiniai peroksidai
6. Toksiškos medžiagos
- Infekcinės medžiagos
7. radioaktyvios medžiagos
8. Koroziją sukeliančios medžiagos (ėdžios medžiagos)
9. Kitos pavojingos medžiagos ir kroviniai
HN 97: 2000 “Pesticidai ir jų koncentracijos leidžiamos vertės aplinkoje” tvirtinimo.
Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės.
Dėl sąvartynų tvarkymo priežiūros ir racionalaus atliekų tvarkymo mieste (1997m. Vilnius).
HN 60: 1996 Kenksmingos medžiagos.
“Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai” patvirtinimo.
Atliekos deginamos iki 14000 C krosnyje ir į atmosferą nepatenka kenksmingos medžiagos. Mazuto kaitinimui naudoti negalima, nes per metus išmetama būtų iki 8t. sieros junginių.
Ligų sukėlėjai (pvz.: juodligės) pasigaminę sporos gan ilgai išgyvena dirvožemyje. Lietuvoje yra apie 300 juodligės kapinynų. Tai vienintelis būdas naikinti medicinines atliekas, kurios ypač kenksmingos (infekcija ir terpė infekcijai).
Puslapiai: 1 2