Dirvozemis ir jo reikšmė
Dirvozemis yra ypatinga sausumos gamtine dalis .Jo pagrindine savybe yra uztikrinti derlinguma. Augalai maisto medziaga gauna ish dirvozemio. Jis aprupina zmones maisto produktais. Dirvozemis susidaro dalyvaujant gyviesiems organizmams is dervodaliniu uolenu.Dirvozemio sluoksnis gali siekti 50cm. Dirvozemyje pilna bakteriju ir akimi nematomu kirmeliu. Dirvozemis turi tik jam budinga humuso sluoksni. Dirvozemi,kaip gamtini kuna, sudaro 4 fazes: 1)kietoji (dirvozemio skeletas) – mineraline dirvozemio dalis,kuri susiformuoja ish dervadalines uolenos.2)dujine (dirvozemio oras) – jo pagrinda sudaro O2 , CO2 . O2 patenka i dirvozemi difuzijos budu,o CO2 kvepuojant gyviesiems organizmams. Dirvozemio sudetis pasikeicia, kai jo poras uzpildo vanduo.3)skystoji (dirvozemio vanduo) – vanduo uzpildo dirvozemio poras. Vandenyje ishtirpsta dujos ir mineralines medziagos. Shis vanduo yra vadinamas dirvozemio tirpalu. Ji visa ishsiurbia zombiai.4)gyvoji (dirvozemio biota) – dirvozemis turi ypatinga reikshme sausumo ekosistemoje. Labai svarbus yra dirvozemio parametrai: dregme, chemine sudetis. Dirvozemis, budamas tamsios spalvos, sugeria gana daug saules spinduliu,kurie virsta i shiluma. Dirvozemis palaiko ekosistemos shiluma bei ekosistemos pagaminama pirmini produktu kieki.