Drausminė atsakomybė
Drausminė atsakomybė yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausminė atsakomybė, kaip teisinės atsakomybės rūšis atsiranda drausmės pažeidimo pagrindu.
Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra prasižengęs darbuotojas, kuris turi būti tokio amžiaus, koks yra būtinas priimant į drabą. Be to pažeidimo padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai yra pažeidimo padarymo metu jis turi būti veiksnus. Bet jeigu pažeidimą padarė neveiksnus darbuotojas, tai drausminė atsakomybė neatsiranda.
Darbo drausmės pažeidimo objektas yra organizacijų vidaus darbo tvarka, kuri yra nustatyta darbo teisės normomis. Pažeisdamas šią tvarką darbuotojas pažeidžia ir darbo teisės normų reikalavimus. Darbo drausmės pažeidimas atsiranda esant neteisėtiems darbuotojų veiksmams. Pvz. : neteisėtas darbuotojų elgesys pasireiškia nevykdymu (arba netinkamu vykdymu) darbinių pareigų, numatytų norminiais aktais.
Neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma žala organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmės atsiranda atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Vadovėlyje A. Dambrauskas, V. Nekrašas, I. Nekrošius ” Darbo teisė ” pažeidimai yra skirstomi į dvi grupes: “1)materialaus pobūdžio pažeidimai, sukeliantys neigiamų pasekmių (pvz. darbuotojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių, dėl to sutrinka darbas, organizacija turi nuostolių) ir 2) formalaus pobūdžio pažeidimai, dėl kurių konkrečių neigiamų pasekmių gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas pažeidžia darbo apsaugos taisykles, dėl to kyla grėsmė kitų darbuotojų sveikatai, gyvybei).” Formaliu pažeidimu padaryta žala pasireiškia ne tik nustatytos tvarkos(ir ją nustatančių normų) pažeidimu, bet ir neigiamu poveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialūs, tiek formalūs pažeidimai yra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..
Tam, kad atsirastų drausminė atsakomybė būtinai turi būti pažeidėjo kaltė. Kaltę galima apibūdinti kaip darbuotojo psichinį požiūrį į įvykdytus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo drausminė atsakomybė dažniausiai atsiranda dėl neatsargumo, bet dažnai atsiranda dėl tyčia padarytų pažeidimų. Pvz. pravaikštos.
Drausminė atsakomybė realizuojama pradedant bylos parengimu. Byla parengiama išsiaiškinus pažeidimo priežastis bei aplinkybes, taip pat pareikalavus iš pažeidėjo pasiaiškinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir išleidžiamas įsakymas dėl jos paskyrimo. Pažeidėjas supažindinamas su šiuo įsakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas iš darbo. Nuobaudas parenka administracija atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą, į aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už kiekvieną drausmės pažeidimą taikoma tik viena drausminė nuobauda. Prieš skirdama nuobaudą administracija iš pažeidėjo turi pareikalauti pasiaiškinimo raštu.
Vadovėlyje “Valstybės ir teisės teorija” yra duotas toks drausminės atsakomybės apibrėžimas:” Drausminė atsakomybė pasireiškia tuo, kad įmonės, įstaigos organizacija, kolūkio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiems asmenims už darbo drausmės pažeidimus. Tai – pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt. “¹
Drausminė atsakomybė yra taikoma ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams padariusiems drausminius nusižengimus.
” Pareigūnams taikomos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimas pareigose; 5) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimas viena pakopa; 6) atleidimas iš tarnybos.”
Drausminių nuobaudų teikimus pareigūnams rengia tiesioginiai arba aukštesnieji vadovai. Teikimų nuobaudų skyrimo principus, būdus bei drausminių pražangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimo tvarką, taip pat vadovų teises šiais klausimais nustato Vidaus reikalų ministras.
Taip pat vidaus reikalų sistemoje yra garbės teismas, kuris nagrinėja pareigūnų nusižengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui.
Taigi drausminė atsakomybė yra taikoma asmeniui už įstaigos,įmonės ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisyklių nesilaikymą. Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, tai drausminė atsakomybė yra taikoma už Statuto reikalavimų nesilaikymą.
Valstybės ir teisės teorija. Vilnius “Mintis” 1989 m.,psl 148.
LR Vidaus reikalų sistemos statutas, 1991 07 29 nutarimu Nr. 304, psl. 8