E.Grygas (1843-1907)
“Aš užrašinėjau gimtojo krašto liaudies meną ir iš šio dar neištyrinėto norvegų dvasios šaltinio bandžiau kurti nacionalinį meną.” Taip rašė norvegų muzikos klasikas E.Grygas- kompozitorius, pianistas, dirigentas, kritikas, vienas pirmųjų nacionalinio muzikos meno kūrėjų.
Biografija: g. 1843m. Norvegijos pajūryje, Bergeno mieste. Tėvas- diplomatas, motina- pianistė, pati pradėjo mokyti savo vaikus. Vaikystėje išgirdęs Mocartą žavėjosi juo visą gyvenimą, o tapęs kompozitoriumi mokėsi iš jo. 15m. įstojo į Leipcigo konservatoriją, baigęs atvyko į Kopenhagą- to meto Skandinavios muzikinį centrą. Čia susipažino su garsiuoju Andersenu ir jo tekstais parašė nemažai dainų. Pakviestas diriguoti Oslo filharmonijos orkestrui Grygas grįžo į tėvynę ir pradėjo visapusišką veiklą. Jo kūriniai sudomino Listą, kuris niekada neatsisakydavo padėti jauniems muzikantams ir ėmė juos propaguoti. 1874m. Grygas, prašomas dramaturgo H.Ibseno, parašė muziką jo dramai “Peras Giuntas”. Muzika išpopuliarėjo atliekant ją atskrai. Kompozitorius reguliariai vykdavo į koncertines keliones po Europa. Grygo nuopelnai buvo įvertinti. Švedijos, Olandijos, Prancūzijos ir Berlyno akademijos išrinko jį garbės nariu, Oksfordo ir Kembridžo universitetai- garbės daktaru. Jo mirties dieną 1907 09 4 d. šalyje paskelbtas nacionalinis gedulas.
Kūrybos apžvalga. Muzikinis palikimas įvairus. Svarbiausi kūriniai parašyti fortepijonui, orkestrui, chorui, bei balsui ir fortepijonui. (Daugiau nei 140 dainų.) Reikšminga jo kamerinė muzika, ktitikos straipsniai. Grygo kūrinius pažinti nesunku, jie kupini nacionalinės dvasios, liaudies muzikos motyvų ir ritmų. Dramatiniai konfliktai kompozitoriui nebūdingi. Geriausiai jam pasisekdavo miniatiūrinės lyrinės pjesės, piešiančios liaudies gyvenimą, gamtos vaizdus. Beveik visa Grygo kūryba programinė.
Kūriniai fortepijonui: (150) sudaro didžiausią kūrybos dalį. Šalia sonatos ir baladės pirmiausia minėtinos “Lyrinės pjesės” (70). Tai labai melodingi, nuoširdūs kūrinėliai, primenantys Šuberto ir Šumano miniatiūras. Tematika įvairi: gamtos vaizdai, fantastiniai paveikslėliai, pav. “Elfų šokis”, pabrėžiama tėvynės tema.
Dauguma pjesių grindžiamos liaudies šokių ritmais. Bruožai, pastebimi miniatiūroje, sutinkami ir didžiausiame kūrinyje- koncerte fortepijonui. Koncerto muzika pakili, romantiška ir virtuozinė.
“Peras Giuntas”. Panaudojęs norvegų pasakų motyvus H.Ibsenas sukūrė dramą, nukreiptą prieš socialistines negeroves, žmonių ydas. Jo Peras Giuntas ne idealus, ne teigiamas herojus- o prieštaravimų kupina asmenybė. Grygo partitūrą sudaro 23 muzikiniai epizodai, paryškinantys dramos situacijas. Geriausieji perkelti į 2 išgarsėjusias siuitas.
Muzika pasižymi ryškiu liaudišku pobūdžiu, melodingumu, spalvingais tembrais.
Grygas ateinančioms kartoms nurodė, kokiu keliu žengti, kaip derinti Vakarų Europos profesionaliosios muzikos pasiekimus su nacionalinio liaudies meno elementais.
Susiję įrašai:
- Skudučiai
- Simfoninis orkestras
- Modernioji muzika (referatas)
- Juozas Naujalis
- STAMBIŲ VIENTISŲ FORMŲ INSTRUMENTINIAI ŽANRAI