EKONOMIKOS NAMŲ DARBAS (1 variantas)
UŽDUOTIS 1 variantas
1. Pasiūla ir paklausa rinkoje. Pasiūlos ir paklausos kreivės. Subalansuota rinka. 2. Akcinės bendrovės. Jų panašumai ir trūkumai. 3. tikimasi 2000-jų Pasaulio krepšinio čempionatą surengti Lietuvoje. Aprašyk, kaip tai veiktų prekių ir paslaugų pasiūlą. Savo atsakymą prašom pagrįsti.
1. Pasiūla ir paklausa rinkoje. Pasiūlos ir paklausos kreivės. Subalansuota rinka.
Prieš kalbėdami apie pasiūlą ir paklausą rinkoje visų pirma išsiaiškinkime kas yra rinka, pasiūla ir paklausa. Rinka – tai ekonominė mainų sistema, kurioje vyksta prekių bei paslaugų pirkimas ir pardavimas bei jų mainai. Pasiūla – prekių ir paslaugų kiekis, siūlomas pirkti už tam tikrą kainą. Paklausa – prekių ir paslaugų kiekis, kurį vartotojai nori nusipirkti už tam tikrą kainą.
Taigi iš rinkos apibrėžimo matyti, kad rinka labai panaši į turgų. Rinkoje kaip ir turguje vieni žmonės nori parduoti kiti nori nusipirkti. Kartais, o dabar ir dažnai, asmenys ar organizacijos nežino kur ieškoti tos ar anos prekės ar paslaugos rinkoje. Čia jiems padeda tarpininkai – rinkoje veikiantys asmenys ar organizacijos, kurie įsiterpia tarp pardavėjo ir pirkėjo, siekdami pirkimą ir pardavimą padaryti veiksmingesnį. 1 diagrama. Iš pirmos diagramos matyti, kad rinkoje yra dvi suinteresuotos pusės. Viena pusė turi ko nors (pinigų, darbo jėgos, informacijos, materialinių išteklių) ir nori turėti iš to papildomų pajamų, todėl siūlo tai kitiems taip formuodami pasiūlą. Žmonės, verslo įmonės, valstybė, užsienio šalys nori įsigyti ko nors taip formuodami paklausą.Taigi: Pasiūla - prekių ir paslaugų kiekis, siūlomas pirkti už tam tikrą kainą. Paklausa - prekių ir paslaugų kiekis, kurį vartotojai nori nusipirkti už tam tikrą kainą. Turėdami ribotas lėšas ir norėdami įsigyti kokį nors daiktą mes renkamės geriausią ir pigiausią iš siūlomų panašios paskirties esančių rinkoje. Daugumai prekių galioja dėsnis: pirmojo vieneto nauda yra didesnė už antrojo vieneto naudą, o šio nauda – už trečio ir t.t. Taigi jei jūs turite du vienodus daiktus ir turėdami pinigų nueisite į parduotuvę tai greičiausiai nepirksite trečio tokio pat daikto, o nusipirksite visai kitokį daiktą. Tačiau jei tas daiktas bus parduodamas labai pigiai, jums greičiausiai kils pagunda vis dėlto nusipirkti tą daiktą neatsižvelgiant į tą aplinkybę, kad jūs jau turite du tokius pat daiktus. Iš čia galime daryti išvadą, kad noras pirkti prekes kyla mažėjant jų kainai. Grafiškai paklausa vaizduojama žemyn krintančia kreive (2 diagrama). Tai lemia šios priežastys: 1)pigesnės prekės prieinamos didesniam žmonių kiekiui; 2)pigesnės prekės išstumia tą patį poreikį tenkinančias brangesnes prekes; 3) prekės, parduodamos mažomis kainomis, yra kaupiamos. Kaip kainų pokytis veikia prekės paklausą priklauso nuo prekės paklausos lankstumo. Lankstumas – prekės paklausos pokytis pasikeitus kainai. Jei prekės paklausa, padidėjus kainai, nesumažėja arba sumažėja nedaug, tai tada sakoma, kad prekės paklausa nelanksti. Tokia paklausa būdinga būtiniausioms kasdieninio vartojimo prekėms, kurių kaina palyginti nedidelė ir jos yra būtinos egzistavimui. Kai net ir nedidelis kainos padidėjimas daro žymią įtaką prekės paklausai, prekė įgyja lanksčią paklausą. Ja pasižymi prabangos prekės, sudarančios didelę bendrųjų vartojimo išlaidų dalį, prekės, turinčios pakaitų.
Pasiūla grafiškai vaizduojama aukštyn kylančia kreive (2 diagrama). Ji atspindi gamintojų norą parduoti. Kylant prekės kainai, gamintojai, siekdami gauti kuo didesnį pelną, didina gamybą. Jų gaunamas pelnas skatina ir kitus gamintojus imtis tokių pat prekių gamybos. 2 diagrama.
Panagrinėkime 2 diagramą. Ją sudaro pasiūlos bei paklausos kreivės ir taškai A, B, D. Taškas A – subalansuota rinka. Pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimo taškas. Šiame taške pasiekiama rinkos pusiausvyra. Visos pagamintos prekės yra išperkamos (gamintojai per mėnesį pasiūlo 20 tūkstančių megztinių po 100 litų, o vartotojai visus juos nuperka). Taškas B – pasiūla viršija paklausą, prekės neišperkamos ir rinkoje atsiranda prekių likutis (gamintojai pagamina 30 tūkstančių megztinių po 130 litų, bet tai jie gali padaryti tik po 85 litus). Taškas D – paklausa viršija pasiūlą, rinkoje jaučiamas prekių stygius (gamintojai sumažino gamybą iki 17,5 tūkstančių vienetų, tikėdamiesi parduoti po 95 litus, bet vartotojai esant tokiai mažai pasiūlai sutiks mokėti po 105 litus). Padidėjus gaminių kainai ir paklausai gamintojai padidina gamybos apimtis ir kainas ir rinka vėl grįžta į pusiausvyros tašką A.
2. Akcinės bendrovės. Jų panašumai ir trūkumai.
Akcinė bendrovė tai daugelio žmonių grupė,turinti juridinio asmens teises,t.y. ekonomikos sistemos veikloje dalyvauja kaip savarankiška civilinių teisių ir pareigų turėtoja, ir veikia ribotos finansinės atsakomybės principu. Akcinės bendrovės kapitalas yra padalintas į akcijas ir negali būti mažesnis nei 100 tūkstančių litų. Akcija - dokumentas, liudijantis, kad į įmonę investuota tam tikra pinigų suma, ir suteikiantis teisę jo savininkui gauti dividendą – akcinės bendrovės pelno dalį, tenkančią turimoms akcijoms.Akcijos būna paprastos ir privilegijuotos. privilegijuotų akcijų savininkai turi pirmumo teisę į akcinės bendrovės turtą ir dividendus. jie kasmet gauna nustatytą dividendų procentą. Paprastų akcijų savininkams dividendų procentas gali būti keičiamas kasmet, kas pablogina jų sąlygas tada kai akcinė bendrovė gauna mažai pelno, arba pagerina priešingu atveju. Dažnai privilegijuotų akcijų savininkai neturi balso teisės akcininkų susirinkime. Akcinės bendrovės akcininkas už bendrovės veiklą savo asmeniniu turtu neatsako. Bankrutavus bendrovei jis gali netekti tik pinigų investuotų į akcijas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja bendrovės valdyme. tam jie samdo patyrusius vadybininkus ir tai lemia bendrovės veiklos veiksmingumą. Akciniu bendrovių veikla apibrėžta “Akcinių bendrovių įstatyme”. Jame numatyta bendrovių steigimo, valdymo organų sudarymo, veiklos bei bendrovės likvidavimo tvarka. Akcinės bendrovės būna: atvirosios, uždarosios ir investicinės. Atvirojoje akcinėje bendrovėje akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. Tai atvirajai akcinei bendrovei atveria didesnes galimybes investicijoms. Tai ji gali padaryti dviem būdais: parduoti papildomą kiekį akcijų arba išleisti obligacijų. Obligacija – vertybinis popierius, liudijantis, kad akcinė bendrovė obligacijos savininkui yra skolinga tam tikrą pinigų sumą, kurią įsipareigoja grąžinti sutartu laiku, ir sutinka mokėti kasmetines palūkanas. Išleisti obligaciją tai vienas iš būdų pasiskolinti pinigų. Jos garantuoja jų pirkėjams nuolatines pajamas kol bendrovė nebankrutuoja. Obligacijų savininkai gauna pirkimo metu nustatytą palūkanų dydį, o paprastųjų akcijų savininkų pelnas priklauso nuo finansinių metų sėkmės. Jei finansiniai metai sėkmingesni tai akcininkai gauna didesnius dividendus, jei prasti mažesnius arba išvis jų negauna. Obligacijų išleidimas akcinei bendrovei yra rizikingesnis dalykas nei naujų akcijų išleidimas. Akcinė bendrovė palūkanas privalo išmokėti bet kokiu atveju, nesvarbu ar praėję metai buvo sėkmingi bendrovei ar ne, o dividendų dydį ji gali nustatyti savo nuožiūra ir nuostolingais metais visai jų neišmokėti. Uždarosios akcinės bendrovės įstatyminis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkstančių litų, joje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų ir akcijos negali būti platinamos viešai. Steigti uždarąją akcinę bendrovę galima tik uždaruoju būdu. jos įstatyminis kapitalas sudaromas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai. Bendrovės steigėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę bendrovės steigimo sutartį. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės ir jų perdavimo tvarka nustatoma bendrovės įstatuose. Vardinės akcijos – akcijos, kurių savininkas yra asmuo, nurodytas akcijose ir įrašytas į bendrovės akcininkų registravimo knygą. Materialios verdinės akcijos perleidžiamos kitiems asmenims, bet akcijoje turi būti padarytas atitinkamas įrašas. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nurodyta, kad akcijų savininkas gali parduoti ar perleisti savo akcijų dalį kitam asmeniui tik gavęs valdybos sutikimą. Sutikimas gali būti neduodamas tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių virš 50. Investicinės akcinės bendrovės steigiamos privatizuojamam valstybiniam turtui įsigyti, jam valdyti bei operacijoms su įsigytu privatizuojamu turtu ( akcijomis ) vykdyti. Šių bendrovių įstatyminis kapitalas negali būti didesnis kaip 4 000 000 litų.
Puslapiai: 1 2