Elektringųjų dalelių greitintuvai
Yra tiesiniai ir cikliniai greitintuvai.
Tiesiniame greitintuve vienoje tiesėje išdėstytai daug laidžių vamzdžių, prie kurių prijungtas kintamosios įtampos šaltinis (135 pav.). Dalelės greitinamos tik tarp vamzdžių, nes jų viduje elektrinis laukas lygus nuliui. Kol dalelė lekia vamzdžiu, šaltinio polių ženklai turi pasikeisti. Dalelės greičiui didėjant, vamzdžių ilgiai ir atstumas tarp jų irgi turi būti didesni.
 |
Plačiau taikomi cikliniai greitintuvai. Juose dalelių greitinimui naudojamas elektrinis, o jų trajektorijai valdyti – magnetinis laukas.
Priminsime statmenai magnetiniam laukui judančios elektringosios dalelės trajektorijos spindulio R ir apskriejimo periodo formules (6.66) ir (6.67):
 |
Ciklotrono schema pateikiama 136 pav. Jį sudaro du magnetiniame lauke esantys laidūs duantai, prie kurių prijungtas kintamosios įtampos šaltinis. Dalelės greitinamos tik tarp duantų esančioje srityje, nes duantų viduje elektrinio lauko nėra. Todėl duantų viduje dalelės juda pusapskritimiais, kurių spindulys didėja didėjant dalelių greičiui (žr. (6.66)).
Ciklotrone gali būti naudojama pastovaus dažnio greitinančioji įtampa, nes dalelės apskriejimo periodas nepriklauso nuo jos greičio (žr. 6.67)). Tačiau jei pasiekiamas didelis (reliatyvistinis) greitis, dalelės masė padidėja, nes pagal reliatyvumo teoriją
Masei didėjant, reikia didinti ir greitinančios įtampos periodą taip, kad santykis m/T išliktų pastovus. Tas daroma fazotrone.
 |
Be to, pasiekus didelius greičius, dalelės trajektorijos magnetiniame lauke spindulys gali pasidaryti neleistinai didelis, nes, sutinkamai su (6.66), R~v. Kad nedidėtų R, reikia didinti ir magnetinio srauto tankį B taip, kad mv/B būtų pastovus dydis. Tai daroma sinchrotrone. Sinchrotronai paprastai daromi žiedo formos, nes juose R beveik nekinta (137 pav.).
Sinchrofazotrone sujungtos fazotronui ir sinchrotronui būdingos savybės. Jame keičiama ir greitinančios įtampos periodas, ir magnetinio srauto tankis.