Elektrinis laukas dvi aplinkas skiriančiame paviršiuje
 |
Nagrinėsime 
vektorių eigą du dielektrikus skiriančiame paviršiuje. Tarkime, kad pirmajame dielektrike, kurio dielektrinė skvarba e1, elektrinio lauko stiprio linijos krinta a1 kampu į paviršių, o antrajame dielektrike, kurio dielektrinė skvarba e2, jos lūžta sudarydamos kampą a2 (41 pav.). 
ir 
abiejuose dielektrikuose išskaidykime į dvi dedamąsias: statmenąją paviršiui (normalinę) ir lygiagrečiąją (tangentinę). Imkime cilindrą, kurio vienas pagrindas S yra viename dielektrike, kitas – antrame, o jo aukštinė Dh®0 ir pritaikykime Gauso dėsnį (1.100) vektoriui 
(dėl Dh mažumo į srautą per šoninį paviršių nekreipiame dėmesio):
nes cilindre nėra uždarytų laisvųjų krūvių. Iš čia nustatome, kad
(1.105)
Pasinaudodami sąryšiu tarp D ir Ed (1.99), gauname:
arba
(1.106)
Apskaičiuokime
cirkuliaciją stačiakampiu, kurio viena kraštinė l yra viename dielektrike, kita – kitame, o statmenoji paviršiui kraštinė Dl®0, todėl jos įnašo nepaisome:
Iš čia gauname
(1.107)
Pritaikius (1.99), pastaroji lygybė gali būti užrašyta taip:
arba
(1.108)
Dabar jau galime apskaičiuoti kampus a1 ir a2:
Dalydami šias dvi lygybes vieną iš kitos ir atsižvelgdami į (1.107) ir (1.106), gauname:
(1.109)
Slinkties vektoriui gauname tokias pačias išraiškas:
 |
Dalydami vieną lygybę iš kitos ir atsižvelgdami į (1.105) ir (1.108), gauname (1.109) lygybę. Taigi elektrinio lauko stiprio ir elektrinės slinkties vektoriai lūžta vienodais kampais, kurių tangentai proporcingi dielektrinėms skvarboms. Skirtumas tik tas, kad kai kurios lauko stiprio linijos pasibaigia arba prasideda paviršiniuose susietuosiuose krūviuose (42 pav., a), o slinkties linijos pereina paviršių nenutrūkdamos (42 pav., b), nes jų šaltiniai yra tik laisvieji krūviai. Dėl tokio lūžimo elektrinio lauko stipris esti mažesnis dielektrike, kurio dielektrinė skvarba didesnė, o slinktis, atvirkščiai, esti didesnė ten, kur dielektrinė skvarba didesnė. Tai matyti iš 42 pav.