Elektros srovė. Srovės stipris, tankis (konspektas)

Elektros srovė – kryptingas įelektrintų dalelių judėjimas. Laidumo srovė – Ją kryptingai judėti priverčia išorinis elektrinis laukas. Difuzinė srovė – sukelia įelektrintų dalelių difuzija. Konvekcinė – tvarkingai judėti daleles priverčia pačio kūno judėjimas.
Srovės stipris lygus elektros krūviui, pratekėjusiam laidininko skerspjūviu per laiko vienetą: ;
Nuolatinė srovė – bėgant laikui nekinta kryptis; pastovi – nekinta nei kryptis nei stipris.
Srovės tankis lygus elektros krūviui pratekėjusiam per laiko vienetą ir per laidininko skerspjūvio, statmeno srovės tekėjimo krypčiai ploto vienetą. ; pastoviai srovei: , čia q0 – laisvojo krūvininko krūvis (metaluose e), v – judėjimo greitis, n – tankis.

2.Elektrovaros jėga.
Pašalinių jėgų (neelektrostatinės kilmės) atliktas darbas, perkeliant krūvio vienetą: . Pašalinių jėgų laiką sukelia srovės šaltiniai įjungti į grandinę.
3.Omo dėsnis grandinės daliai.
; G – laidumas – sugebėjimas praleisti elektros srovę. – varža – pasipriešinimas elektros srovei; priklauso nuo matmenų, formos, medžiagos savybių, temperatūros.
Specifinis elektrinis laidumas: (siemensas)
– santykinis varžos pakitimas, pakėlus temperatūra 1 laipsniu. Metaluose: ; ρ0 – kai T = 00C, ρ – kai T = T0C.

4.Nuoseklus ir lygiagretus laidininkų jungimas.

5. Omo dėsnis diferencialinėje formoje.

6.Srovės darbas ir galia.

7. Džaulio ir Lenco dėsnis.
Tekant elektros srovei laidininkas įšyla: Q = I2Rt; Šiluminės galios tankis – ; Diferencialinė forma:
w = σE2.

8.Omo dėsnis uždarai grandinei.

9.Elektronų išlaisvinimo išmetamų darbas.

Darbas, kurį reikia atlikti, norint išplėšti elektroną iš metalo į vakuumą: A = eφ – čia φ – metalo paviršiaus potencialas. Kad elektronas išlektų iš metalo, jo Wk ≥ A.

10.Elektronų emisija.
Kai elektronas išlekia iš metalo. Kad ji vyktų elektronui reikia suteikti energijos.
Rūšys:
a)Termoelektroninė – kai metalas kaitinamas;
b)Šaltoji – kai elektronai išplėšiami stipriu elektriniu lauku.
c)Antrinė – kai metalas bombarduojamas greitaisiais elektronais arba jonais.
d)Fotoelektroninė – kai metalas apšviečiamas.

11.Kontaktinis potencialų skirtumas.

Voltos dėsniai:
a)Sujungus du skirtingus metalus, susidaro kontaktinis potencialų skirtumas, kuris priklauso tik nuo metalų rūšies ir temperatūros. – vidinis kontaktinis potencialų skirtumas.
b)Sujungus nuosekliai kelis metalus, susidaro potencialų skirtumas, kuris nepriklauso nuo tarpinių metalų ir lygus tam potencialų skirtumui, kuris susidarytų, sujungus tik kraštinius metalus. – išorinis kontaktinis potencialų skirtumas, susidaro dėl elektronų išlaisvinimo darbo skirtumo.

12.Nesavaiminis išlydis dujose.

Išlydis (elektros srovės tekėjimas) dujose, kuris vyksta veikiant išoriniam jonizatoriui (ultravioletiniai spinduliai, aukšta temperatūra), o jam nustojus veikti nutrūksta. Normaliose sąlygose srovė neteka, nes nėra laisvųjų krūvių. Jie atsiranda jonizuojant dujas. Rekombinacija – atvirkščias procesas jonizacijai.

13.Savaiminis išlydis dujose. Plazma.
Išlydis, kuris vyksta ir nustojus veikti išoriniam jonizatoriui. Jį palaiko smūginė jonizacija.
Pramušimo įtampa – įtampa, kai prasideda savaiminis išlydis.
Plazma – pilnai arba beveik pilnai jonizuotos dujos.

Susiję įrašai:

• GIROSKOPO PRECESIJOS TYRIMAS (laboratorinis darbas)
• SLOPINAMŲJŲ SVYRAVIMŲ TYRIMAS PASVYRAJA SVYRUOKLE (laboratorinis darbas)
• ORO KLAMPUMO KOEFICIENTO IR MOLEKULIŲ VIDUTINIO LAISVOJO LĖKIO NUSTATYMAS (laboratorinis darbas)
• AMPERMETRO IR VOLTMETRO MATAVIMO RIBŲ PRAPLĖTIMAS (laboratorinis darbas)
• LAIDININKO SPECIFINĖS VARŽOS MATAVIMAS (laboratorinis darbas)