Elektros srovė. Srovės stipris, tankis (konspektas)
Elektros srovė – kryptingas įelektrintų dalelių judėjimas. Laidumo srovė – Ją kryptingai judėti priverčia išorinis elektrinis laukas. Difuzinė srovė – sukelia įelektrintų dalelių difuzija. Konvekcinė – tvarkingai judėti daleles priverčia pačio kūno judėjimas. Srovės stipris lygus elektros krūviui, pratekėjusiam laidininko skerspjūviu per laiko vienetą: 
; Nuolatinė srovė – bėgant laikui nekinta kryptis; pastovi – nekinta nei kryptis nei stipris. Srovės tankis lygus elektros krūviui pratekėjusiam per laiko vienetą ir per laidininko skerspjūvio, statmeno srovės tekėjimo krypčiai ploto vienetą. 
; pastoviai srovei: 
, čia q0 – laisvojo krūvininko krūvis (metaluose e), v – judėjimo greitis, n – tankis.
2.Elektrovaros jėga. Pašalinių jėgų (neelektrostatinės kilmės) atliktas darbas, perkeliant krūvio vienetą: 
. Pašalinių jėgų laiką sukelia srovės šaltiniai įjungti į grandinę. 
3.Omo dėsnis grandinės daliai. 
; G – laidumas – sugebėjimas praleisti elektros srovę. 
– varža – pasipriešinimas elektros srovei; priklauso nuo matmenų, formos, medžiagos savybių, temperatūros. Specifinis elektrinis laidumas: 
(siemensas) 
– santykinis varžos pakitimas, pakėlus temperatūra 1 laipsniu. Metaluose: 
; ρ0 – kai T = 00C, ρ – kai T = T0C.
4.Nuoseklus ir lygiagretus laidininkų jungimas.
5. Omo dėsnis diferencialinėje formoje. 
6.Srovės darbas ir galia.
7. Džaulio ir Lenco dėsnis. Tekant elektros srovei laidininkas įšyla: Q = I2Rt; Šiluminės galios tankis – 
; Diferencialinė forma: w = σE2.
8.Omo dėsnis uždarai grandinei.
9.Elektronų išlaisvinimo išmetamų darbas.
Darbas, kurį reikia atlikti, norint išplėšti elektroną iš metalo į vakuumą: A = eφ – čia φ – metalo paviršiaus potencialas. Kad elektronas išlektų iš metalo, jo Wk ≥ A.
10.Elektronų emisija. Kai elektronas išlekia iš metalo. Kad ji vyktų elektronui reikia suteikti energijos. Rūšys: a)Termoelektroninė – kai metalas kaitinamas; b)Šaltoji – kai elektronai išplėšiami stipriu elektriniu lauku. c)Antrinė – kai metalas bombarduojamas greitaisiais elektronais arba jonais. d)Fotoelektroninė – kai metalas apšviečiamas.
11.Kontaktinis potencialų skirtumas.
Voltos dėsniai: a)Sujungus du skirtingus metalus, susidaro kontaktinis potencialų skirtumas, kuris priklauso tik nuo metalų rūšies ir temperatūros. 
– vidinis kontaktinis potencialų skirtumas. b)Sujungus nuosekliai kelis metalus, susidaro potencialų skirtumas, kuris nepriklauso nuo tarpinių metalų ir lygus tam potencialų skirtumui, kuris susidarytų, sujungus tik kraštinius metalus. 
– išorinis kontaktinis potencialų skirtumas, susidaro dėl elektronų išlaisvinimo darbo skirtumo.
12.Nesavaiminis išlydis dujose.
Išlydis (elektros srovės tekėjimas) dujose, kuris vyksta veikiant išoriniam jonizatoriui (ultravioletiniai spinduliai, aukšta temperatūra), o jam nustojus veikti nutrūksta. Normaliose sąlygose srovė neteka, nes nėra laisvųjų krūvių. Jie atsiranda jonizuojant dujas. Rekombinacija – atvirkščias procesas jonizacijai.
13.Savaiminis išlydis dujose. Plazma.
Išlydis, kuris vyksta ir nustojus veikti išoriniam jonizatoriui. Jį palaiko smūginė jonizacija.
Pramušimo įtampa – įtampa, kai prasideda savaiminis išlydis.
Plazma – pilnai arba beveik pilnai jonizuotos dujos.