Elektrotechnika (konspektas)
17. Šakos su idealiu EV šaltiniu pakeitimas. Jei grandinėje a ir b mazgus jungia šaka, kurioje yra tik idealus EVJ šaltinis, kurio elektrovaros jėga E (1 pav., a), tai šią šaką galima pašalinti ir palikti vieną jos mazgą. Kai paliekamas mazgas b, tai prie jo prijungiamos visos a mazgo šakos ir į ją įjungiami idealūs EVJ šaltiniai, kurių EVJ lygi E. Šių šaltinių EVJ kryptis mazgo b atžvilgiu turi būti tokia pat kaip ir atmestos šakosEVJ. Tarkime, kad norime pašalinti šaką, įjungtą tarp mazgų a ir b (1 pav., a), ir palikti mazgą b. Tokiuatveju į kitas šio mazgo šakas įjukime po du priešingų krypčių EVJ šaltinius, kurių EVJ lygi E. Šie šaltiniai vienas kitą kompensuoja ir dėl to grandinės režimas nepasikeičia. Kadangi visų šaltinių EVJ tokia pati, gautoje grandinėje b, c ir d taškų potencialai yra vienodi. Tokiu atveju brūkšnine linija apibraugtą grandinės dalį galime pakeisti vienu mazgu bcd (1 pav., c). Pakeistoje grandiėje mazgus a ir b jungiančios šakos nebeliko, tačiau atsirado du papildomi šaltiniai, b mazgo atžvilgiu orientuoti taip, kaip buvo orientuotas pašalintosios šakos EVJ šaltinis. 
18. Srovės šaltinio, įjungto tarp skirtingų šakų mazgų, pakeitimas. Kai srovės šaltinis prijungtas prie skirtingų šakų mazgų, jį galima pakeisti keliais šaltiniais, prijungtais lygiagrečiai šakos, su kuriomis pirmasis šaltinis sudarė kontūrą. Pavyzdžiui, 2.33 paveiksle, a, parodytoje grandinės dalyje esantį srovės šaltinį galimas pakeisti trimis srovės šaltiniais (2.33 pav., b). Pakeistoje ir nepakeistoje grandinėje a ir d mazgų srovių balansas lieka tas pats: 
Taip pat nepasikeičia b ir c mazgų srovių balansas viena kitą kompensuoja. Vadinasi, keičiant srovės šaltinį keliais šaltiniais, kaip parodyta 2.33 paveiksle, srovės 
ir mazgų a,b,c,d potencialai, taigi ir tos grandinės dalies, kuri paveiksle nepavaizduota, režimas nepasikeičia.
19. Aktyviojo dvipolio (ekvivalentinio šaltinio) teorema. Ši teorema dar vadinama Tevenino (Thevenin) teorema. Aktyvųjį dvipolį galima pakeisti ekvivalentiniu EVJ šaltiniu, kurio EVJ lygi dvipolio tuščiosios eigos įtampai, o varža – dvipolio vidinei varžai. Atlikuus tokį pakeitimą, grandinės, prijungtos prie dvipolio gnybtų, režimas nepasikeičia. Pangrinėkime bet kokį aktyvųjį dvipolį (1 pav., a). Šio dvipolio tuščiosios eigos įtampą (įtampą tarp gnybtų a ir b, kai jie atviri) pažymekime 
Prijunkime tarp tokio dvipolio gnybtų varžą R (1 pav., b) ir įrodykime, kad šios varžos darbo režimas (srovė I, kartu ir įtampa 
) nepasikeis, jei aktyvųjį dvipolį pakeisime jam ekvivalentiniu EVJ šaltiniu. Tam nuosekliai su varža R įjunkime du vienodus priešingų krypčių EVJ šaltinius 
(1 pav., c). Dėl to grandinės režimas nepasikeis, nes šaltiniai vienas kitą kompensuoja. Sakykime, šių šaltinių EVJ yra lygios aktyviojo dvipolio tuščiosios eigos įtampai: 
. Toliau, remdamiesi superpozicijos principu, rasime srovę 
. Tam gautąją grandinę išskaidykime į dvi grandines : pirmoje palikime visus šaltinius, esančius dvipolyje , ir šaltinį 
(1 pav., d), o antrojoje iš dvipolio pašalinkime visus šaltinius ir išorėje palikime tik šaltinį E (1 pav., e). Dėl to antruoju atveju aktyvusis dvipolis taps pasyviuoju. Šiose grandinėse tekančios srovės 
yra srovės I dedamosios. Pagal superpozicijos principą 
. EVJ 
nukreipta prieš dvipolio gnybtų įtampą. Kadangi 
, tai ši EVJ kompensuoja dvipolio gnybtų įtampą ir srovės dedamoji 
toje grandinėje yra lygi nuliui (
). Pasyvujį dvipolį visuomet galima pakeisti viena jam ekvivalenčia varža 
. Atsižvelgdami į tai, 1 paveiksle, e, parodytą grandinę galime pakeisti 1 paveiksle , f, parodyta grandine .Kadangi 
, šia grandine tekanti srovė 
ir jos įtampa 
yra tokia pat kaip ir grandinės, parodytos 1 paveiksle, b, srovė ir įtampa. Taigi aktyviojo dvipolio (1 pav., b) ir ekvivalentinio EVJ šaltinio (1 pav., f) poveikis apkrovai R yra tas pats, t.y. aktyvųjį dvipolį galima pakeisti ekvivalentiniu EVJ šaltiniu. Pasyvųjį dvipolį (1 pav., e) gavome iš aktyviojo dvipolio, pašalinę visus šaltinius. Todėl varža 
kartu yra aktyviojo dvipolio varža jo gnybtų a, b atžvilgiu. 
20.Ekvivalentinio saltinio metodas Ekviv.salt.metodas pagristas aktyviojo dvipoliuo teorema.analizuojant grandine siuo metodu,atitinkama jos dalis laikoma aktyviuoju dvipoliu ir pakeiciama ekviv.saltiniu.Taip pakeitus gaunama paprastesne grandine.Paprastai si metoda patogu naudoti tada, kai reikia apskaiciuoti sudetingos grandines nedideles dalies (pvz:vienos sakos) rezima,arba kuri nors jos parametra,Kai reikia apskaiciuoti srove kurioje nors grandines sakoje,galima rekomenduoti sitokia skaiciavimo eiga:1.Isskiriama ta saka arba jos dalis.Likusi grandines dalis laikoma aktyviuoju dvipoliu.2.laisvai parenkama ir pazymima ieskomosios sroves kryptis Ip.3.aktyvusis dvipolis pakeiciamas ekvivalentiniu EV saltiniu,kurio EV E ir varza Ri.Patogu sios EV krypti parinkti atsizvelgiant i anxciau parinkta sroves krypti Ip.4.apskaiciuojama ekvivalentinio saltinio EV E.Tam kuriuo nors grandiniu analizes metodu apskaiciuojama aktyviojo dvipolio tusciosios eigos itampa U0ab.Tusciosios eigos itampos kryptis turi atitikti anxciau parinkta ekviv.saltinio EV E krypti.Pavyzdziui,kai EV nukreipta is tasko b i a,apskaiciuojama itampa U0ab.5.apskaiciuojama ekvivalentinio saltinio varza Ri.Tam is aktyviojo dvipolio pasalinami visi saltiniai,paliekant ju varzas,t.y.aktyvusis dvipolis pakeiciamas pasyviuoju ir apskaiciuojama jo varza Rab.6.Grandineje su ekviv.saltiniu apskaiciuojama srove Ip.
21.Eksperimentinis ekviv.saltinio parametru radimas Aktyvuji dvipoli galima pakeisti ekviv.EV saltiniu.experimentiskai ekviv.saltinio parametrai paprastai nustatomi is tusciosios eigos ir trumpojo jungimo bandymu rezultatu.Tusciosios eigos bandymas atliekamas prijungus prie dvipolio gnybtu volmetra.Jei volmetro varza Rv zymiai didesne uz dvipolio varza Ri,volmetras praktiskai rodo dvipolio tusciosios eigos itampa U0ab,kuri lygi ekviv.saltinio EV E. Trumpojo jungimo bandymas atliekamas,tarp dvipolio gnybtu ijungus ampermetra.Jei ampermetro varza Ra zymiai mazesne uz dvipolio varza Ri,galima laikyti,kad dvipolio gnybtai sujungti trumpai ir per ampermetra teka trumpojo jungimo srove IkPakeite aktyvuji dvipoli ekvivalentiniu saltiniu,gauname Ri=E/Ik=U0ab/Ik.
22.Energijos tiekimas is aktyviojo dvipolio I pasyvuji
El.energija gali buti tiekiama is aktyviojo dvipolio I pasyvuji.Energijos tiekima tokioje grandineje patogu nagrineti naudojantis ekvivalentine schema,kuria gauname aktyvuji dvipoli pakeite ekvivalentiniu saltiniu,kurio EV E ir varza Ri, o pasyvuji-ekvivalentine varza R2.Tokioje grandineje teka srove I=E/(R2+Ri).Pasyviojo dvipolio galia (galia varzoje R2) galime apskaiciuoti is israiskos P2=I2R2.cia irase sroves israiska gauname P2=(E/(R2+Ri))2R2. Galia varzoje R2 yra maximali,kai R2=Ri.Sis rezimas vadinamas suderintos apkrovos rezimu.Bendruoju atveju ekviv.saltinio E galia PE=EI=E2/(Ri+R2).Pasyviojo dvipolio galios santykis su EV saltinio galia PE yra energijos perdavimo is aktyviojo dvipolio I pasyvuji naudingumo koeficientas 
:
=P2/PE=R2/(Ri+R2).
Energijos perdavimo is aktyviojo dvipolio I pasyvuji grandines pavyzdziu gali buti nuolatines sroves energijos tiekimo linija.Linija sudaro du laidai,kuriu sumine varza RL.Linijos naudingumo koeficientas su srove susijes tiesine priklausomybe: 
=P2/P1=1-∆P/P1=1-RLI/U1.Tusciosios eigos atveju jis lygus vienetui (
=1),o trumpojo jungimo atveju-nuliui (
=0).