Europos Bendrijos konkurencinė politika
6 dešimtmetis
1951 m.
1952 m.
1953 m.
1954 m.
1955 m.
1957 m. kovo mėn. 25 d.
1958 m. sausio mėn. 1 d.
1960 m.
EAPB – Europos anglių ir plieno bendrijos įkūrimas
6 EAPB valstybių – narių gynybos sutartis
Beyeno raportas (jame atskleistas bendrosios rinkos potencialas).
Vakarų Europos sąjungos įkūrimas. VFR ir Italijos priėmimas.
Mesinos konferencija – svarstoma Europos integracijos ateitis.
Romos sutartis. Euroatomo įkurimas.
Europos bendrijos egzistavimo pradžia.
Europos laisvosios prekybos asociacijos įkūrimas (EFTA).
Įtaka ekonominiam gyvenimui Europoje buvo tokia:
Romos sutarties sąlygomis buvo siekta netrukdyti konkurencijai ir rinkos mechanizmo veikimui Europoje. Buvo skatinamas toks procesas – jei kuri nors pramonės šaka nepajėgė konkuruoti vieningoje gaminių rinkoje, ji galėjo pervesti nacionalinius resursus į kitą besiplėtojantį sektorių.
3 lentelė
1960 – 1980m. laikotarpis
| Laikotarpis, istorinės datos | Politiniai įvykiai pasaulyje bei Europoje |
| 1960 – 1980 m.
7 ir 8 dešimtmečiai 1963 m. 1968 m. 1970 m. 1973 – 1974 m. 1979 – 1980 m. |
“Viščiukų karas”
“Amerikos iššūkis” Colona planas Naftos krizė Irano – Irako karas |
Įtaka ekonominiam gyvenimui Europoje buvo tokia:
- Didelis dėmesys skirtas Bendrai Žemės ūkio politikai;
- Suformuota galutinai Vieningos rinkos idėja;
- Augo tarptautinė darbo jėgos migracija;
- Žlugo EB industrinė pramonės vystymo strategija;
- Gausėjo tiesioginių užsienio investicijų;
- Vyko valstybių – narių kapitalo plėtros būdų suvienodėjimas bei kartu ir restruktūrizacija.
Įtaka konkurentinei politikai bei aplinkai Europoje:
Europa šiuose dešimtmečiuose prarado savo, kaip svarbiausio kapitalo eksportuotojo pozicijas. Tuo tarpu JAV transnacionalinės kompanijos buvo didesnės, jų ižvalgumas ir technologinis pranašumas leido plėtoti multinacionalinės rinkos užkariavimo strategijas geriau nei EB. Europos kompanijos kreipdavo savo veiklą tik į vieną ar dvi šakas.
EB valstybės – narės nesugebėjo konkuruoti mokslinių tyrimų, technologijų pažangos srityse taip pat nesugebėjo veikti tarptautiniu mastu, todėl tokie jų veiksmai lėmė galutinę JAV hegemonijos išraišką. To pasekoje EB pradėjo realizuoti Colona planą, kuris įgalino kurti europietiškas superkompanijas, galinčias konkuruoti su JAV.
… 1973 – 1979m. laikotarpyje smarkiai išaugo konkurencija iš Rytų. Padidėjo Japonijos įtaka (prekyboje 10 mlrd. Dolerių perviršis). Išaugo konkurencija iš Rytų Europos šalių pusės, nors Rytų kaimynės nuo EB buvo atskirtos “geležine uždanga”, kuri tarnavo EB kaip apsauga. Kai kada ši konkurencija įgaudavo dempingo politikos pavidalą, kuria naudojusios šalys žūt būt norėjo gauti laisvai konvertuojamos valiutos. EB transnacionalinės kompanijos gaudavo iš to nemažą pelną. Nepaprastai sustiprėjo Korėjos, Taivanio,Honkongo, Singapūro, o taip pat ir kai kurių Pietų Amerikos šalių importo ekspancija į kitas pasaulio rinkas. To proceso pasekoje EB importas į Trečiojo pasaulio šalių rinkas krito.
1981 – 1990m. laikotarpis. 9 dešimtmetis
Įtaka ekonominiam gyvenimui Europoje buvo tokia:
- Vyksta politinės bei ekonominės integracijos stagnacija, taip vadinama Eurokrizė;
- Vidiniai konfliktai dėl BŽŪP finansavimo sunkumų, politinės integracijos, EB institucijų silpnumo;
- Sparčiai auga bedarbystė;
- Galutinai baigta įgyvendinti Vieningos rinkos idėja.
Be to, 1985 – 1986m. laikotarpyje Europos ekonomistai siūlė šalinti muitinės formalumus, atsisakyti nacionalinio favorizmo valstybiniuose užsakymuose, šalinti finansinių paslaugų teikimo sutrikimus. Trumpai tariant, devintojo dešimtmečio viduryje aiškus aplinkybių sutapimas vertė Bendriją iš esmės persiformuoti. EB nebesugebėjo realizuoti savo tikrojo potencialo, ypač aukštų technologijų srityse (neefektyviai buvo komercionalizuojami moksliniai tyrimai). BR netobulumas bei aiškios industrinės politikos nebuvimas reiškė, kad Europa yra “gyvenama miegančių pramonės gigantų, kurie blogai pasirengę atsakyti į 8 ir 9 dešimtmečių iššūkius”.
Buvo net kalbama, kad Europa suskils į vidinę ir išorinę grupes, kurios reikš visišką ar dalinę narystę. Iškilo grėsmė Bendrijai virsti tik paprastu Europos valstybių susivienijimu aplink Vokietiją.
Įtaka konkurencinei politikai bei aplinkai Europoje:
Visumoje Europa nebesugeba konkuruoti pasaulyje. Vyksta nacionalinių rinkų fregmentacija. Pajėgesnė EB konkuruoti tik elektronikos, chemikalų, farmacijos pramonėje, nes buvo pasmerkta gaminti žemos arba vidutinės technologijos prekes. Buvo silpna kompiuterių, elektroninių, telekomunikacijų pramonė, EB kompanijos gana lėtai reagavo į MTP, gamino pusiau apsaugotomis nacionalinėmis rinkomis ir menkai skverbėsi į kitas. Buvo vykdoma protekcionistinė politika tekstilės, plieno, plataus vartojimo elektroninių gaminių pramonės šakose.
1992m. pradėta įgyvendinti “Rusiškos matrioškos” strategija, kur svarbiausia:
- Vieninga rinka kaip katalizatorius;
- Valstybės užsakymų tarptautinės reklamos stiprinimas;
- Siekiama, kad valstybės užsakymai būtų didesnių kontraktų dalis.
Pastarieji du punktai labai lietė valstybinių užsakymų karalystės sritis (energetika, transportas, komunikacijos, laivininkystė), todėl siekta šia politika apsaugoti šias jautrias nacionalinio suvereniteto pramonės sritis. Ši strategija turėjo svarbią psichologinę įtaką bendram persitvarkymo procesui. Kompanijos pradėjo plėtoti ilgalaikes strategijas, orientuodamosios pagrindine į platesnes už nacionalines rinkas. Tai koncentravo jų dėmesį į rinktų pasidalinimo procesą, o ne tiek į gamybos apimtį. Taip atsirado ištisas susiliejimų ir įsigijimų srautas ir BĮ kūrimo srautas. Trumpai tariant “Rusiškos matrioškos” programos tikslas buvo ne konkurencijos Europoje skatinimas, bet siekimas padidinti Europos Kompanijų galimybes konkuruoti globaliniu mastu.