F. Listas
Biografija: g 1811m. Vakarų Vengrijos kaime. 9m. jau koncertavo, vėliau Vienoje jo improvizacijų klausėsi Bethovenas ir viešai jį pabučiavo. Nesėkmingai bandė įstoti į Paryžiaus konservatoriją, tad likęs ten mokėsi privačiai. Bandravimas su Paganiniu, Berliozu, openu, Rosiniu turėjo didelės įtakos kompozitoriui, kuris spėjo išgarsėti kaip pianistas virtuozas. Jo pažintis su žymiais rašytojais Žarž Sand, V.Hugo, A.Diuma, H.Heine paliko didelį įspūdį.
Kelionių po Šveicariją ir Italiją metu rašė savotišką muzikinį dienoraštį, sukūrė nemažai fortepijoninių pjesių. Ženevoje Dėstė konservatorijoje, propagavo Bethoveno kūrybą, kuri nebuvo įvertinta ir suprasta. Ilgainiui neliko nė vienos valstybės kur Listas nebūtų koncertavęs.
Nutaręs daugiau laiko skirti kompozicijai ir padagoginiam darbui, apsigyveno Veimare. Čia dirbo dirigentu, mokė iš kitų šalių atvykusius muzikus. Veimare sukūrė žymiausius savo kūrinius- simfonines poemas.
Kūrybos apžvalga. Ją sudaro: kūriniai fortepijonui, 13 simfoninių poemų, 2 simfonijos pagal Dantės “Dievišką komediją” ir Getės “Faustą”, dainos, straipsniai ir knygos muzikiniais klausimais.
Listo muzika turi ryškų nacionalinį pagrindą, joje girdėti vengrų dainų ritmai ir motyvai, panaudojamos liaudiškos dermės. Dalis jo kūrinių programiniai. Juose kompozitorius nesistengia atkurti detaliai kokį nors siužetą, o traktuoja jį apibendrintai tuo jis artimas Bethovenui.
Listo programiškumo principai ypač išryškėja simfoniniuose kūriniuose. Iš 13 simf. poemų ryškiausios “Preliudai”, “Orfėjas”, “Prometėjas”, “Vengrija”. Jau pavadinimai rodo, kad kūriniams parinkti klasikinės literatūros siužetai: antikinis mitas, tėvynės vaizdai.
Kūriniai fortepijonui. Šiam instrumentui Listas parašė daugiau kaip 500 kūrinių. Tai du koncertai ir “Mirties šokis” fortepijonui su orkestru, etiudai, programinės pjesės, dvi sonatos, rapsodijos, transkripcijos ir t.t. Jie sudėtingi ir sunkūs atlikti. Listas ieškojo naujų fortepijono išraiškos galimybių ir šį instrumentą pavertė savotišku miniatiūros orkestru. Jis stengiaisi panaudoti įvairių registrų skambesį, įvairius garso išgavimo būdus. Patys stambiausi Listo kūriniai fortepijonui- koncertai ir sonata h-moll, pagal kompozicijos principus priartėja prie simfoninių poemų. Jie 1d., o jų atskiri epizodai atitinka sonatinio-simfoninio ciklo dalis (allegro, skerco). Iki Listo taip muzikos niekas nerašė , todėl ši naujovė ypač svarbi. Iš mažesnės apimties kūrinių išsiskiria pjesių ciklas “Klajonių metai”. Dauguma pjesių programinės.
Fortepijonui Listas parašė daug etiudų. Populiarus tais laikais žanras Listo rankose žymiai pakito: iš nuobodžių pratimų technikai lavinti arba virtuozinių, tačiau paviršutiniškų pjesių etiudai virto meniniais programiniais kūriniais. Reikšmingiausi yra “12 aukščiausio meistriškumo etiudų”, 3 koncertiniai etiudai.
Kaip ir etiudai tokios pat yra ir Listo transkripcijos- fortepijonui pritaikyti įvairūs simfoniniai, vokaliniai ir kt. kūriniai. Pats atlikdamas šiuos kūrinius Listas propagavo jų autorius (Šuberto 72, Bethoveno 9 simfonijos, Vagnerio, Berliozo ir kt. kūriniai).
“Vengrų rapsodijos” jų yra 19- populiariausios iš visų jo kūrinių fortepijonui. Taip pavadintos, nes kompozitorius naudoja vengrų ir čigonų liaudies muzikos mptyvus. Kiekvieną jų sudaro keletas kontrastingų epizodų po lėtos įžangos skamba šokio pobūdžio muzika. Žymiausios 2, 6, 12, 15.