Frydrichas Nyčė – Stabų saulėlydis
5
Bakchanališkumo kaip trykštančio jėgos ir gyvenimo jausmo, kai net skausmas veikia kaip /stimuliatorius/,- tokio bakchanališkumo psichologija padėjo man suvokti t_r_a_g_i_š_k_o jausmo sąvoką, kurios nesuprato nei Aristotelis, nei, skyrium paėmus, mūsų pesimistai. Tragedija visai netinka įrodyti helenų pesimizmą schopenhaueriškąja prasme, net priešingai: ją galima laikyti radikaliausiu pesimizmo paneigimu, jo a_n_t_i_i_n_s_t_a_n_c_i_j_a. Sakymą Taip gyvenimui, net kai jis iškelia baisiausias ir rūsčiausias problemas, valią gyventi, džiaugsmingai teigiančią savo neišsemiamumą ir net aukojančią savo aukščiausius tipus,- š_t_a_i__ k_ą aš vadinau dionisiškuoju pradu, š_t_a_i__ k_ą aš suvokiau kaip tiltą į__ t_r_a_g_i_š_k_o_j_o poeto psichologiją. N_e tam, kad nusikratytum siaubo ir užuojautos, ne tam, kad apsivalytum nuo pavojingo afekto jį aistringai iškraudamas – taip visa tai suprato Aristotelis,- o tam, kad, nepaisydamas siaubo ir užuojautos, p_a_t_s__ s_u_s_i_t_a_p_a_t_i_n_t_u_m su tapsmo džiugesiu, – su tuo džiugesiu, kuris apima net d_ž_i_a_u_g_s_m_ą__ n_a_i_k_i_n_t_i… Taip aš sugrįžtu į tą vietą, iš kurios kadaise išėjau,- “Tragedijos gimimas” buvo mano pirmasis visų vertybių perkainojimas: taip aš vėl atsistoju ant pagrindo, iš kurio išauga mano valia ir mano g_a_l_i_a,- aš, paskutinysis filosofo Dioniso mokinys, aš, amžinojo sugrįžimo mokytojas…
KALBA KŪJIS
“Kodėl tokie kieti! – kartą pasakė deimantams virtuvės anglys.- Ar mes nesame artimi giminaičiai?” Kodėl tokie minkšti? O mano broliai, ir aš klausiu jūsų: argi nesate mano broliai? Kodėl tokie minkšti, tokie minkštinantys ir tokie nuolankūs? Kodėl jūsų širdyse tiek daug neigimo, paneigimo, kodėl taip mažai likimo jūsų žvilgsniuose? O jei nenorite būti likimu ir neišvengiamybe, kaip galėtumėte kada nors kartu su manimi laimėti? Ir jeigu jūsų kietumas nenori blizgėti ir pjauti, ir perpjauti, kaip galėtumėte kada nors kartu su manim kurti? Visi kuriantieji kaip tik yra kieti. Ir turite jausti palaimą savo ranką įspausti į tūkstantmečius kaip į vašką,- – palaimą į tūkstantmečių valią įsirėžti kaip į bronzą,- kietesni už bronzą, kilnesni už bronzą. Tik kilniausias yra visiškai kietas. Mano broliai, duodu jums šį naują priesaką: tapkite kieti!
/Zaratustra: Apie sunkio dvasią (d. III)./
Versta iš Nietzsche F. Gotzen-Dammerung // Nietzsches Werke.- Band 8.- Leipzig: Alfred Kroner Verlag, 1919.
PAAIŠKINIMAI
1 tvirtėja siela, dėl žaizdos didėja vyriškumas (lot). 2 drovumą, skaistumą (pranc.). 3 duonos ir Kirkės (lot.). Parodijuojamas romėnų liaudies šūkis “Panem et circenses” (“Duonos ir reginių”). 4 prieštaravimas tarp pažyminio ir pažymimojo žodžio (lot.). 5 Galvoti ir rašyti galima tik sėdint (pranc.). 6 Išminčių susitarimas (lot.). 7 subtilybę (pranc.). 8 pabaisa iš veido ir pabaisa savo siela (lot.). 9 komiška (it.). 10 Agonistika – varžymosi menas (gr.) 11 būtina, privaloma (pranc.). 12 amžinybės požiūriu. 13 privedimas prie nesąmonės; būdas įrodyti, kad kuri nors tezė yra klaidinga. Savo paties priežastis, t.y. pirmoji priežastis (lot.). 14 realiausiąja esme (lot.). 15 sveikas protas (pranc.). 16 Zaratustra pradeda (kalbėti) (lot.). 17 reikia nuslopinti aistras (pranc.). 18 Trapistų ordinas, įsteigtas 1140 m. Prancūzijoje ir reformuotas 1662 m. abato de Ranse. 19 Štai žmogus! (lot.). 20 Tikėk patyrusiu (lot.). 21 baisią nešvankybę (lot.). 22 simpatinis nervas (med.); čia: atjautimo galios (lot.). 23 pirmosios priežasties (lot.). 24 tikrąja žodžio prasme (pranc.). 25 dora apgaulė… nuodėminga apgaulė (lot.). 26 gražumas yra nedaugelio žmonių (ypatybė) (lot.). 27 netūraliose (įgimtose) nešvarybėse (lot.). 28 veidmainystė, perdėtas manieringumas (angl.). 29 mokslą (pranc.). 30 aristokratiją (pranc.). 31 nuolankiųjų, nusižeminusiųjų evangelija (pranc.). 32 šmeižimo, piktžodžiavimo (pranc.). 33 kerštingumu, pagieža (pranc.). 34 Tiksliau: “De imitatione Christi” (“Kristaus sekimas”) – vokiečių mistiko Tomo Kempiečio knyga. 35 žinių, gandų platinimo, skleidimo (pranc.). 36 tamsiam kambariui (lot.). 37 nereikšmingas faktas (lot.). 38 liekana (lot.). 39 savybė (lot.). 40 Aš seku pats savimi (isp.). 41 tarytum gerai atlikto darbo (lot.). 42 Norint trūksta jėgų, tačiau pagirtinas yra smagumų troškimas (lot.). Žaisminga Ovidijaus (“Laiškai iš Ponto”, 3, 4, 74) parafrazė: vietoj “voluntas” (valia) pavartota “voluptas”. 43 stimuliatorių (lot.). 44 intelektualinė meilė Dievui (lot.). 45 menas menui (pranc.). 46 arba vaikai, arba knygos (lot.). 47 Aš į save įsižiūrėsiu, aš įsiskaitysiu, aš susižavėsiu ir pasakysiu: ar įmanoma, kad būčiau buvusi tokia protinga? (pranc.). 48 gėdinga veikla (pranc.). 49 grynas (pranc.). 50 iki begalybės (lot.). 51 nerūpestingumui, apsileidimui (pranc.). 52 aplinkos (pranc.). 53 didžiosioms širdims yra žema rodyti jaučiamą nerimą (pranc.). 54 taktikos dalykų (lot.). 55 realiausiąja esme (lot.). 56 tvirtesnis už varį, t.y. ilgalaikis (lot.) 57 Turimi galvoje kiniko Menipo (III a.pr.m.e.) filosofiniai-satyriniai dialogai. 58 vokiškos kvailystės (pranc.).
(pastabas galite siųsti adresu: tomas@perkunas.vtu.lt)