GAVIKLIŲ IMTUVAI
Egzistuoja šimtai įvairių formų ir dydžių gaviklių, bet didžioji dauguma jų yra pagaminti “Motorola” kompanijos. Skaitmeniniai gavikliai sudaro maždaug 15 procentų rinkos. Raidiniai-skaitmeniniai gavikliai maždaug 30 procentų rinkos, likusi dalis priklauso toniniams ir balsiniams gavikliams.
Kiekvienas gaviklis turi unikalų kodą (capcode). Šis kodas dažniausiai būna 6 – 8 skaičių, ir užrašomas ant paties gaviklio. Dauguma kompanijų, teikiančių radijo ieškos paslaugas, naudoja PIN (Personal Identify Number) numerius, kurie savo ruožtu yra susieti su gaviklio kodais, pvz: jūs turite gaviklį kurio kodas yra 56845298, bet jus galima rast žinant vien tik jūsų PIN numerį 582. Daugiau PIN numeris neturi nieko bendro su gaviklio numeriu.
Be gaviklio kodo egzuistuoja FFC ID numeris, serijinis numeris ir veikimo dažnis (jį taip pat galima rasti ant gaviklio korpuso). Yra gaviklių galinčių dirbti įvairiais dažniais (pvz: kitame operatorių tinkle), tačiau labiau yra paplitę vieno – fiksuoto dažnio gavikliai; tai atsispindi ir jų kainoje.
Kai kurie gavikliai gali turėti keletą jiems priskirtų kodų. Tai naudinga kai abonentas naudojasi keletu operatorių, arba yra kokioje nors grupėje žmonių, kurie ieškomi visi kartu (policininkai, gaisrininkai ir pan.).
Daugumos pigių gaviklių kodas yra “užsiūtas” neperprogramuojamoje atmintyje, todėl esant reikalui, dauguma kompanijų paprasčiausia keičia pačius gaviklius, o ne perprogramuoja jų kodus. Tačiau, kaip ir dauguma “Motorola” produktų, yra gaviklių, kuriuos, reikalui esant, galima perprogramuoti specialiu interfeisu ir programa. Programos leidžia papildomai keisti ne tik kodus, bet ir duomenų priėmimo-perdavimo greitį.
Egzistuoja technologija, leidžianti perprogramuoti gaviklius radijo bangomis. Naudojant POCSAG standarto funkcija OPT (over the air programing), paslaugas teikianti kompanija gali užprogramuoti papildomą kodą, ištrinti nereikalingą kodą, ar net visai išjungti gaviklį, jei pvz. abonentas nemoka už paslaugas.
Toniniai gavikliai turi mažiausias galimybes. Kviečiant tam tikrą gaviklį perduodamas tik jo kodas, gaviklis į tai reaguoja išduodamas garsą, šviesos signalus ar virpėdamas. Gavikliai dažniausiai turi 4 kodus, pagal kuriuos galima spręsti, kas tavęs ieško. Tokius gaviklius aptarnaujantys signalai yra garsinio dažnio tonų kombinacija, moduliuojantys nešantįjį.
Balsiniai gavikliai yra panašūs, išskyrus tai, kad po kodo galima perduoti 15 – 30 sekundžių kalbos pranešimą. Kalba perduodama tuojau po gaviklio kodo.
Tokie peidžeriai naudojami mažos apimties tarnybinėse sistemose. Reikia pažymėti, jog naujų signalo apdorojimo metodų atsiradimas leidžia diskretine forma perduoti ne tik įprastinius duomenis, bet ir balsą, o mikroprocesorių panaudojimas įgalina maksimaliai sumažinti peidžerių matmenis.
Skaitmeniniai gavikliai yra apriboti savo displėjaus galimybe matyti tik skaitmeninę informaciją. Tokie pranešimai atvaizduojami skystųjų kristalų displėjuje, o taip pat laikomi peidžerio atmintyje. Dažniausiai skaitmeninių gaviklių informacija yra telefono numeriai, kuriais prašomas paskambinti ieškomas asmuo. Bet dauguma vartotojų turi savo sutartinius kodus, pagal kuriuos jie gali spręsti, ko iš jų norima. Labiausiai išradingi šioje srityje pasirodo yra kiniečiai, turintys aktyviausią pasaulyje gaviklių tinklą.
Dvejetainio kodo suformuotas signalas moduliuoja dažninės moduliacijos nešantįjį. (FSK – Frequency Shift Keying – dažninė manipuliacija). Kai kurie kodavimo formatai leidžia padidinti adresinę erdvę iki milijono abonentų ir minimaliai sumažinti klaidų skaičių. Be tiesioginio iškvietimo, galima perduoti papildomą informaciją: telefono numerį, kodinį abonento numerį ir pan. Šių aparatų teigiamos pusės: automatinis pranešimo įvedimas per peidžingo terminalą iš toninio telefono, efektyvesnis eterio naudojimas. 7 skaičių telefono numerio perdavimas 1200 bps greičiu užtrunka 0,1 s. Šiuolaikinės technologijos leidžia įvesti informaciją iš paprasčiausio diskinio telefono.
Raidiniais-skaitmeniniais gavikliais galima priimti ne tik skaitmeninę, bet ir raidinę informaciją. Gavęs pranešimą abonentas displėjuje gali matyti jam siunčiamą pranešimą, kurio dydį ribos tik gaviklio atmintis ir skystų kristalų indikatoriaus dydis. Dažniausiai perduodamų pranešimų dydis būna iki 120 simbolių viename pranešime.