Grįžtamojo ryšio generatorius
Kiekvienas virpesių kontūras, jei jo ritė ir jungiamieji laidai nėra superlaidūs, turi tam tikrą aktyviąją varžą. Todėl laisvieji virpesiai esti slopinamieji. Norint gauti neslopinamuosius virpesius, būtina kokiu nors būdu papildyti kontūro elektromagnetinę energiją tokiu kiekiu, kiek jos netenkama dėl Džaulio šilumos ir elektromagnetinės spinduliuotės. Tai galima atlikti panaudojant elektroninę lempą triodą.
 |
Panagrinėsime vieną paprasčiausių lempinio generatoriaus schemų, parodytą 52 pav. Į jos anodinę grandinę, maitinamą iš nuolatinės įtampos Ua šaltinio, įjungtas virpesių kontūras, sudarytas iš kondensatoriaus C ir ritės L. Tas kontūras ryšio rite Lr induktyviai susietas su tinklelio grandine. Todėl kintant anodo įtampai kinta ir tinklelio įtampa, t. y. yra grįžtamasis ryšys. Grįžtamojo ryšio ritė Lr turi būti įjungta taip, kad didėjant srovės stipriui anodo grandinėje tinklelio potencialas katodo atžvilgiu būtų teigiamas, o mažėjant – neigiamas. Tada srovės stipris anodo grandinėje padidėja daugiau negu nesant ryšio ritės. Tokiu būdu kontūras periodiškai gauna iš šaltinio Ua papildomą energijos kiekį. Toks ryšys vadinamas teigiamuoju grįžtamuoju ryšiu. Tokioje grandinėje virpesiai sužadinami savaime. Tarkime, kad pradiniu momentu kondensatorius turi tam tikrą nedidelį krūvį, atsiradusį, pavyzdžiui, dėl šiluminės fliuktuacijos. Kondensatoriui išsikraunant per ritę, kontūre atsiranda mažos amplitudės laisvieji elektromagnetiniai virpesiai, kurie, esant teigiamajam grįžtamajam ryšiui, stiprėja. Triodo anodo srovės priklausomybė nuo tinklelio įtampos netiesinė, todėl, kai tinklelio įtampos virpesių amplitudė pasiekia tam tikrą vertę, anodo srovės amplitudė nustoja didėti, t. y. nusistovi neslopinamieji pastovios amlitudės elektromag-netiniai virpesiai.