Gyventojų mirtingumo rodikliai.
Mirtingumo rodikliai (1:100000)
| Priežastis | 1995m. | 2000m. |
| Infekcinės ligos | 16,5 | 13,3 |
| Piktybiniai augliai | 203,2 | 209 |
| Kraujotakos ligos | 654,3 | 566,4 |
| Kvėpavimo ligos | 49,4 | 45,2 |
| Traumos ir apsinuodijimai
Iš jų: |
176,0 | 138,1 |
| Nelaimingi transporto atsitikimai | 22,5 | 20,8 |
| Apsinuodijimai alkoholiu | 19,9 | 9,3 |
| Savižudybės | 45,6 | 44,1 |
| Žmogžudystės | 11,7 | 9,3 |
Vyrų mirtingumas didesnis nei moterų; kaimo – gerokai aukštesnis nei miesto. Profilaktinis kaimo gyventojų sveikatos tikrinimas – didžiausia problema.
Tarp vyrų ryški priklausomybė nuo išsilavinimo – kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnis mirtingumas.
Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių):
1990 10
1994 13,5
1997 ~10
Kūdikių ir perinatalinis mirtingumas Lietuvoje yra aukštesnis, nei kitose Europos valstybėse (tačiau žemesnis nei Estijoje ir Latvijoje). Be to, jis nuolat mažėja.
Mirtingumo priežastys:
- peri- ir neonatalinio periodo patologinės būklės (42,6%) – nuo nėštumo pradžios iki 27dienos po gimimo.
- Įgimtos anomalijos (33,3%)
Tikslas:
- iki 2010m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30%.
Širdies kraujagyslių ligos – viena iš svarbiausių medicininių ir socialinių problemų. Jos sudaro apie 50% visų mirčių ir apie 30% invalidumo priežasčių, bei nulemia 15-20% apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.
Mirčių struktūroje ~60% sudaro išeminė širdies liga ir ~22% galvos smegenų insultas. Rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, aukšta cholesterolio koncentracija, rūkymas, nutukimas, hipodinamija.
Cholesterolio norma 5,2 mmol/l
iki 6,5 – negausus padidėjimas
iki 7,8 – vidutinis padidėjimas
virš 7,8 – itin didelis padidėjimas.
Mažinimui pasitarnauja kaloražo sumažinimas, riebalų ir cholesterolio ribojimas, fizinis aktyvumas.
Tikslai:
- iki 2010m. sumažinti jaunesnių nei 65m. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 15%.
- iki 2010m. sumažinti 65-74m.. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 10%.
Onkologinės ligos.
Apie 0,5 visų piktybinių auglių nustatoma kai jie pasiekia II-III stadijas. Pasaulyje serga 9mln., miršta ~5mln. Prognozuojama, kad 2010metais sirgs 20mln. žmonių (svarbiausia sukelianti priežastis – rūkymas).
Moterys – krūties, odos, gimdos, skrandžio, kiaušidžių. Plaučių žymiai mažiau nei tarp vyrų.
Nuo 1980 iki 1998 metų sergamumas padidėjo 44%, mirtingumas – 20%. Pagerėjo diagnostika.
Naujai Diagnozuoti Navikai moterys vyrai
I stadija 22% 11%
II stadija 25% 21%
III stadija 22% 28%
IV stadija 17% 23%
Mirtingumas nuo navikų aukštesnis tarp vyrų (kaimo ypač) negu tarp moterų (aukštesnis tarp miesto).
PROFILAKTIKA:
- Mesti rūkyti
- Mesti gerti
- Rūpintis geru maisto virškinimu
- Daugiau judėti
- Vengti UV spindulių
- Vengti kontakto su kancerogenais
- Stebėti kūną
- Nesigydyti patiems
- Moterims – kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą
- Vyrams virš 40m. – pas urologą.
Tikslai:
- iki 2010m. sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 15%.
- iki 2010m. sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15%.
- iki 2010m. sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15%.
- iki 2010m. sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20%.
Nelaimingi atsitikimai ir traumos.
Mirštamumas nuo jų labai aukštas ir toliau auga sparčiai (lyginant su kitomis Europos šalimis vyrauja transporto traumos). Vyrai – dažniau nei moterys. Kaime – daugiau nei mieste.
Tikslai:
- iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejus, invalidumą ir mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų 30%.
Kvėpavimo organų ligos.
Mirtingumas aiškiai mažėja. Moterų jis mažesnis nei vyrų (bendra tendencija), mieste – mažesnis nei kaime.